14. volfgang amadeus mocarti
Transcript
maia oTiaSvili musika da bavSvebi maswavleblis wigni IV klasi rekomendebulia erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centris mier. saxelmZRvanelom warmatebiT gaiara pilotireba saqarTvelos skolebSi. `wyarosTvali~ 2009 1 avtori maia oTiaSvili musikaluri redaqtori irina miqaZe eTnomusikosi nana valiSvili mxatvari TinaTin mRebriSvili literaturuli redaqtori Tamar faSaliSvili kompiuteruli uzrunvelyofa rati Tordia fonogramebis avtorebi levan mizandari mixeil vawaZe audio reJisori mixeil kilosaniZe tel: 74 63 69; 27 30 73 8(99) 76 10 39; 8(99) 30 16 84 el-fosta: [email protected] ISBN: © `wyarosTvali~ 2009 © maia oTiaSvili 2 paragrafis dasaxeleba myari safexurebi 1 monoqordi 1 meryevi safexurebi 1 qarTuli xalxuri simRera `namgluri~ 2 Semodgoma miTebi da legendebi – rogor warmoiSva stviri riCard rojersi “Do, Re, Mi” 2 miTebi da legendebi – stviris ambavi meri daviTaSvili `Tbilisis dila~ germanuli saSobao simRera 2 2 X X X X X 1 X X X 1 X X X X X X X X X X X 1 X venis klasikosebi 1 X X X X X X franc iozef haidni 1 X X X X X X klasis koncerti 1 X X X X mogzaurobidan dabrunebuli diriJori 1 X X TamTas simRera 1 maia oTiaSvili `welo axalo~ 1 musikaluri intervali 1 megruli saSobao sagalobeli 2 klavikordi 1 imRere rva intervali 1 X X X X X X X `pirvelad iyo simRera...~ 1 X X inola gurgulia `odelia dela~ 1 X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X 6 mus.IV.5. amoicnobs da Cawers sanoto sistemis niSnebs X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X mus.IV.15. asxvavebs musikalur sakravebs mus.IV.14. ganixilavs mosmenil nawarmoebebs mus.IV.13. asxvavebs musikosTa specialobebs da adarebs maT erTmaneTs mus.IV.10. monawileobs sxvadasxva saxis RonisZiebaSi mus.IV.12. esmis da warmoaCens, rom xelovneba TviTgamoxatvis saSualebaa X mus.IV.11. kulturul RonisZiebebze daswrebisas icavs qcevis normebs mus.IV.9. usmens da saubrobs musikaluri nawarmoebis Sesaxeb mus.IV.8. awyobs klasis RonisZiebebs mus.IV.7. muSaobs jgufSi 1 mus.IV.6. organizebas uwevs akuTar saswavlo saqmianobas musikaluri gaseirneba mus.IV.4. asrulebs ramdenime cekvis zogierT ileTs mus.IV.3. gansazRvravs da gadmoscems misTvis saintereso ganwyobilebas, siuJets, Temas mus.IV.2. mReris marto da sxvebTan SeTanxmebulad mus.IV.1. iyenebs musikalur elementebs improvizaciuli savarjiSoebis dros akademiuri saaTi Sinaarsisa da miznebis ruka X X X X X X X X X “Stille nacht” litavrebi 1 X X X X X X haidnis Semoqmedeba 1 X X X X X X 1 `Cemo cicinaTela~ 2 klavesini 1 notis grZlioba – mTeli 1 mwyemsi biWi otobaia 1 notis grZlioba - naxevari 1 inola gurgulia `TeTri gvirila~ 2 notis grZlioba - meoTxedi 1 mocarti evropaSi 1 bernard flisi - `iavnana~ 2 mocarti italiaSi X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X mus.IV.15. asxvavebs musikalur sakravebs X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X mus.IV.14. ganixilavs mosmenil nawarmoebebs akademiuri saaTi gaixsene da daxate sakravebi X mus.IV.13. asxvavebs musikosTa specialobebs da adarebs maT erTmaneTs X X mus.IV.12. esmis da warmoaCens, rom xelovneba TviTgamoxatvis saSualebaa X mus.IV.11. kulturul RonisZiebebze daswrebisas icavs qcevis normebs 2 mus.IV.10. monawileobs sxvadasxva saxis RonisZiebaSi jeims pier pointi “Jingle Bells” mus.IV.9. usmens da saubrobs musikaluri nawarmoebis Sesaxeb X mus.IV.8. awyobs klasis RonisZiebebs X mus.IV.7. muSaobs jgufSi 3 mus.IV.6. organizebas uwevs akuTar saswavlo saqmianobas X mus.IV.5. amoicnobs da Cawers sanoto sistemis niSnebs mus.IV.3. gansazRvravs da gadmoscems misTvis saintereso ganwyobilebas, siuJets, Temas X mus.IV.4. asrulebs ramdenime cekvis zogierT ileTs mus.IV.2. mReris marto da sxvebTan SeTanxmebulad 2 musikaluri Sejibri `pandoras yuTi~ mus.IV.1. iyenebs musikalur elementebs improvizaciuli savarjiSoebis dros giuli daraxveliZe `fifqebo~ paragrafis dasaxeleba X X X X X X X X X X X X X X X X 1 X X X X X X mocarti venaSi 1 X X X X X X gamoscade maswavlebeli 1 X X X X inola gurgulia - `iavnana~ 2 musikaluri pauza - mTeli 1 Sotlandiuri xalxuri simRera X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X 1 X X X X X “The Beatles” 1 X X X X X musikaluri pauza - naxevari 1 X X X qarTuli xalxuri simRera `raSovda~ 2 Zmebi grimebi `bremens mimavali musikosebi~ 1 “My Bonnie” X X X X X X X X X X X X X X 1 X X 1 X X X X X X beThovenis Semoqmedeba 1 X X X X X X maia oTiaSvili - `mxiaruli gazafxuli~ 2 X X X X monoqordidan...fortepianomde... 1 X X blic-opera `Citi da mela~ 3 X 7 X X X ludvig van beThoveni X X X musikaluri pauza - meoTxedi X X X X X X X X X X X X X X X X X X audio masalis sia diski 1 - mosasmeni masala 1. berZnuli antikuri musika 2. `sawnaxluri~- qarTl-kaxuri xalxuri simRera 3. stvirze dasakravi-asrulebs Sermadin CageliSvili 4. ueno salamuris Canaweri 5. petre Caikovski-,,weliwadis droni’’- oqtomberi 6. kamil sen- sansi- ,,cxovelTa karnavali’’- gedi 7. iozef haidni-,,gamosaTxovari simfonia’’ 8. iozef haidni- saklaviro sonata # 7, 1 nawili 9. iozef haidni- ,,simfonia litavrebis tremoloTi’’, I nawili 10. berZnuli sagalobeli 11. kamil sen- sansi- ,,cxovelTa karnavali’’-finali 12. megruli saSobao sagalobeli- asrulebs ansambli ,,mzeTamze’’ 13. marika kvaliaSvili- saSobao sagalobeli 14. volfgang amadeus mocarti -,,Ramis patara serenada~ - I nawili 15. volfgang amadeus mocarti- ,,Ramis patara serenada~ - III nawili, menueti 16. volfgang amadeus mocarti- saklaviro sonata # 5 (safortepiano Sesruleba) 17. volfgang amadeus mocarti- saklaviro sonata # 5 (klavisinze SesrulebiT) 18. volfgang amadeus mocarti- simfonia # 40, III nawili, menueti 19. sulxan cincaZe- sakvartetominiatura ,,cicinaTela’’ 20. kamil sen- sansi-,,cxovelTa karnavali’’- WiaRuebi 21. kamil sen- sansi-,,cxovelTa karnavali’’-Tevzebi 22. Jan filip ramo- piesa klavesinisTvis 23. fransua kupereni- piesa klavesinisTvis 24. ,wmindao RmerTo’’-sagalobeli- asrulebs goris gogonaTa folkloruli ansambli `maxaroblebi~ 25. dasakravi fandurze- asrulebs folkloruli ansambli ,,laSari’’ 26. Jak ofenbaxi- cekva ,,kankani’’ 27. “My Bonnie” - Sotlandiuri xalxuri simRera toni Seridanisa da ansambl `biTlzis~ SesrulebiT’’ 28. “Penny Lane“- ansambl `biTlzis~ SesrulebiT 8 29.kamil sen-sansi- `cxovelTa karnavali~- ku 30. ,, raSovda’’-raWuli xalxuri simRera- asrulebs ansambli ,,georgika’’ 31.,,biWo, giorguna’’- raWuli saferxulo 32.sulxan cincaZe- sakvarteto miniatura ,,saWidao’’ 33.ludvig van beThoveni- ,,zazuna’’ 34.ludvig van beThoveni- safortepiano piesa ,,elizes’’ 35.ludvig van beThoveni- simfonia # 5, I nawili diski 2 _ simRerebis ,,plius’’ da ,,minus’’ fonogramebi 1. 2. inola gurgulia- ,,odelia dela’’- asrulebs maia jabua ,,basti- bubus’’ bavSvebTan 3. 4. .meri daviTaSvili-,,Tbilisis dila’’ 5.6. riCard rojersi- ,,do, re, mi’’ kinofilmidan ,,musikis hangebi’’ 7. 8. maia oTiaSvili. ,,welo axalo’’ 9.10. “Stille Nacht” - germanuli saSobao 11.12. giuli daraxveliZe- ,,fifqebo’’ 13.14. jeims pier pointi ,,Jingle Bells’’ 15. daviT faRav a- ,,Cemo cicinaTela’’ 16.17. inola gurgulia- ,,TeTri gvirila’’ 18.19. bernard flisi- ,,ianana’’ 20.21. “My Bonnie” - Sotlandiuri xalxuri simRera 22.23. maia oTiaSvili- ,,mxiaruli gazafxuli’’ 24.25. maia oTiaSvili- blic-opera ,,Citi da mela’’ 9 gakveTili 1 musikaluri gaseirneba mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; monaTxrobisa da mosmenili nawarmoebis yoveldRiurobasTan dakavSireba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis naxatiT gadmocema resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 45 wuTi gakveTili eTmoba wina wels ganvlili masalis gaxsenebas, gaanalizebas, Sejamebas; zafxulis STabeWdilebebis gaziarebas. pirveli gakveTili ufro SemecnebiTi xasiaTisaa. bavSvebs vaxsenebT antikur xanas, miTologiur gmirebs, kiTaraze damkvrel apolons, momReral orfeoss. vixsenebT kolxeTs, mefe aiets, mis momReral das – kirkes, medeas. vTxovT bavSvebs – mogviTxron miTi medeaze, argonavtebsa da oqros sawmisze. mefe aieti da misi STamomavlebi TavianT Tavs mzis RmerTis – heliosis Svilebs uwodebdnen. zafxulis xangrZlivi ardadegebis Semdeg pirvelive gakveTilis axali masaliT dawyeba gaumarTleblad migvaCnia. Cvens mier SemoTavazebuli `musikaluri gaseirnebis~ forma bavSvebs daexmareba advilad, Zaldautaneblad CaerTon axal saswavlo procesSi. es gakveTili xalisianad ganawyobs da daabrunebs maT musikis samyaroSi. gakveTilis bolo nawilSi bavSvebi usmenen musikas da aferadeben naxatis konturebs. am gakveTilisTvis maswavlebeli Tavad irCevs mosasmen masalas mesame klasidan. SeiZleba, wina wlebSi naswavli simRerebic gaaxsenos da amReros bavSvebs _ es ufro gaaxalisebs gakveTils. gakveTili 2-3 `pirvelad iyo simRera...~ mizani: marto da sxvebTan erTad (fonogramis TanxlebiT) simReris, musikis mosmenisas sakuTari damokidebulebis plastikiT gadmocemis unar-Cvevebis ganviTareba resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 90 wuTi wina gakveTilze _ `musikaluri gaseirneba~ _ kolxeTi, mefe aieti, misi momRerali da kirke da qaliSvili medea gavixseneT. isini TavianT Tavs mzis RmerTis _ heliosis _ Svilebs uwodebdnen. mzis xsenebaze ki SvlisnukrisTvaleba patara kolxi gogona _ inola gvagondeba pirveli klasis saxelmZRvanelodan. masac Zalian uyvars mze, mzisferi simRerebi da yvelaferi, rac dakavSirebulia mzesTan, sikeTesTan, silamazesTan, siyvarulTan da musikasTan. pirvelive gakveTilze Semogvyavs Cveni axali gmiri - `gacocxlebuli~ patara inola. Semodis axali rubrika _ `mReris inola~. inola aswavlis bavSvebs axal simReras. am simReris Seswavla-ganmtkicebas eTmoba ori gakveTili. amave gakveTilebze vixsenebT notebis gamoweras jer xazebze, xolo Semdeg – xazebs Soris. (am savarjiSos nimuSi mocemulia moswavlis wignSi). 10 mReris inola... di-liT,ro-ca ca -ze mze a- mo-va, Ten-de - ba; bnel-de-ba. me ki mu-dam a- se Ra-miT,ro-ca mTvare mi- i -le- va, mem-Re - re- ba, si-xa-ru-liT ye-li me - Re - re - ba, mze-o,Sen-Tvis mimReria, rac mim-Re-ri - a, rad- gan Se - niT es qve - ya - na yvavilsa da ba - laxs ve - fe - re - bi, bed-ni - e - ri - a. mo-Wik-Wi-ke Ci - tebs vem - Re - re - bi, SeniSvna: am simReris teqstis srulad Seswavla ar aris aucilebeli. gakveTili 5 monoqordi mizani: axali sakravis gacnoba; musikis mosmenisas sakuTari damokidebulebis gadmocema resursi: audiokaseta, moswavlis wigni; xangrZlivoba: 45 wuTi am gakveTilze uZveles simebian sakravs _ monoqords vecnobiT. monoqordi dRevandeli fortepianos Soreuli winaparia. Semdeg, wlis ganmavlobaSi, Tanmimdevrulad vecnobiT klavesins, klavikords... marTalia, bavSvebi ukve icnoben fortepianos, klaviSiani sakravebis warmoSobis istoriis Seswavla ki gauRrmavebs codnas da gaafarToebs maTs Tvalsawiers. sasurvelia, maswavlebelma monoqordis daxatva an martivi wesiT damzadeba daavalos bavSvebs. leqsikoni: monoqordi (berZn. monos _ erTi, chorde _ simi) _ erTsimiani uZvelesi sakravi mediatori (laT. mediator _ Suamavali) _ rqis, Zvlis an celuloidis patara Txeli firfita, romliTac zogierT simebian sakravze ukraven (mandolina, gitara da a. S.) musikaluri gantvirTva: berZnuli antikuri musika 11 gakveTili 4 da 6 myari da meryevi safexurebi mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, musikaluri terminebisa da cnebebis sworad gaazrebagamoyenebis unar-Cvevebis ganviTareba resursi: audiokaseta, moswavlis wigni; xangrZlivoba: 90 wuTi standartiT gaTvaliswinebuli axali masalis gacnoba-Seswavlas moswavlis wignSi ori damoukidebeli gakveTili eTmoba. sanam bavSvebs ganumartavdeT myari da meryevi safexurebi raobas, gavaxsenebT da gavamRerebinebT intonaciur savarjiSoebs: `musikaluri kibe~, `a, e, i, o, u~, `ai ia~, `ai TiTi~, `ai Cemi saqarTvelo~. nacnobi savarjiSoebis meSveobiT bavSvebi ukeT gaigeben da advilad aRiqvamen axal masalas. amaSi Cveni wignis gmirebi _ daTa-baTa, petre, ia-gogo, kato da piTagorabiWunac dagvexmarebian. axali masala rom ukeT aRiqvan da gaiazron bavSvebma, gakveTilebi dialogis _ kiTxva-pasuxis formiT avageT. vizualuri faqtoris moSveliebiT aRqmis procesi kidev ufro gaioldeba: myar safexurebs wiTlad gavaferadebinebT, meryevs _ lurjad. intonaciuri savarjiSo danawevrebulia patara frazebad (motivebad). maswavlebelma isini ramdenimejer unda amReros bavSvebs _ saTiTaod da yvela erTad. sasurvelia, meryevi safexurebis myarSi gadawyveta zogma maTganma dafazec daweros damoukideblad. am davalebas bavSvebi moswavlis wignSi Cveni patara `gmirebis~ daxmarebiT Seasruleben. vfiqrobT, IV klasSi myari da meryevi safexurebis Teoriulad da smeniT aRqmagaazreba da intonireba bavSvebs SedarebiT gauadvildebaT, radgan amas saxaliso savarjioSoebis saxiT pirvel-mesame klasebSi Caeyara safuZveli. mosasmeni masala: sen-sansi_ `gedi~. gakveTili 5-6 Tbilisis dila mizani: marto da sxvebTan erTad (fonogramis TanxlebiT) simReris, Seswavlili nawarmoebis yoveldRiurobasTan dakavSirebis unar-Cvevebis ganviTareba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis gadmocema resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 90 wuTi rubrika `Tbiliso~. meri daviTaSvilis sabavSvo simRera `Tbilisis dila~. am simReriT viwyebT axal rubrikas - `Tbilisi~. mTeli wlis ganmavlobaSi SeviswavliT qarTveli kompozitorebis simRerebs Tbilisze. 12 13 14 axali rubrikebi: avtorisagan: `mReris inola~ _ Cndeba axali gmiri, patara inola, romelic bavSvebs Tavis simRerebs aswavlis `gaiazre~ _ es rubrika SemecnebiTi xasiaTisaa: mTeli wlis ganmavlobaSi bavSvebi sxvadasxva saxis integrirebul informacias iZenen `Tbiliso~ _ am rubrikiT SeviswavliT qarTveli kompozitorebis simRerebs Tbilisze `saSinao davaleba~ _ mocemul etapze am rubrikaSi oTxi Tema erTiandeba: Cinuri legenda stvirze, qarTuli legenda stvirze, `Semodgoma~ da `iozef haidni~. maswavlebeli bavSvebs am moTxrobebis saxlSi wakiTxvas avalebs. aq ar igulisxmeba saSinao davalebis tradiciuli saxiT Sesruleba _ teqstis zepirad an TxrobiT daswavla. bavSvebi ecnobian Temis Sinaarss da momdevno gakveTilze maswavlebelTan erTad fiqroben, msjeloben, aanalizeben mas. pilotirebis I nawilSi gvxvdeba interaqtiuli rubrikebi: `daxate gedi da mibaZe mas moZraobiT~, `daxate nacnobi sakravebi~, `daxate Semodgoma~... aq bavSvebs sruli SemoqmedebiTi Tavisufleba eZlevaT _ xataven maswavleblis miTiTebisa da Carevis gareSe, sakuTari fantaziisa da niWierebis Sesabamisad. davalebaSi `daxate nacnobi sakravebi~ bavSvebi imeoreben da ganamtkiceben ganvlil masalas. maswavlebelma yuradReba unda miaqcios imas, Tu ramdenad aRiqvams da grZnobs moswavle, magaliTad, sami simebiani sakravis _ violinos, Celosa da kontrabasis zomasa da formas, maT Soris msgavseba-gansxvavebas. davalebis Sesrulebis procesSi maswavlebeli asmeninebs sxvadasxva musikalur nawarmoebs maTi saxelwodebisa da avtoris miTiTebiT. klasis koncerti klasis koncerti, musikaluri viqtorina - mocemuli aqtivobebi bavSvebSi musikis gakveTilebze dagrovili codnis gamovlena-ganmtkicebisa da maTi praqtikaSi gamoyenebis kargi saSualebaa. am SemTxvevaSi isini Tavad arian koncertis organizatorebi da axdenen koncertis CatarebisaTvis yvela saWiro, aucilebeli proceduris winaswar momzadebas, kerZod: moswavleebi erToblivad adgenen da aformeben afiSebs, sakuTari gemovnebiT amzadeben mosawvevebs, irCeven Jiuris... yovelive es maT gamoumuSavebT damoukideblobis, organizebulobis, koleqtivSi adaptaciisa da saqmiani TanamSromlobis unar-Cvevebs. moswavleebi pasuxismgeblobiT ekidebian maTze dakisrebul movaleobas koncertis srulyofilad Casatareblad - kmayofileba mianiWon damswre stumrebs; maT mier arCeuli Jiuric maqsimalurad obieqturi da humanuria, igi usmens da afasebs megobrebis Semoqmedebas, moswavleTa mier Sesrulebuli yvela simRera fasdeba da jildovdeba, rac sxvaTa Sefasebis unaris gamomuSavebis kargi saSualebaa. koncertis Catarebis amgvari modeli maT aseve uviTarebT SemecnebiT unarebs: yuradRebas, nebisyofas, azrovnebas, sakuTari Tavis rwmenasa da empaTiis unars. fsiqologiuri leqsikoni empaTia – sxva adamianis emociisa da grZnobebis gageba, sxvaTa poziciaSi Cadgoma 15 musikaluri viqtorina mizani: klasis zeimSi monawileoba; marto da sxvebTan erTad simReris, cekvis, auditoriis winaSe wardgenis unar-Cvevebis ganviTareba; sxvisi Semoqmedebis (namRer-nacekvis) mimarT pativiscema da Sefaseba (azris gamoTqma); codnis Sejameba-Sefaseba resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 45 wuTi es Semajamebeli gakveTili, erTgvari gakveTili-gamocdaa. maswavlebeli amowmebs bavSvebis codnas. moswavlis wignSi mocemulia carieli gverdi saTauriT - `musikaluri viqtorina~. maswavlebeli TanmimdevrobiT asmeninebs naswavl musikalur nawarmoebebs. moswavlem ki unda gamoicnos da daweros nawarmoebis saxelwodeba da kompozitoris vinaoba. amisTvis maswavlebeli maT gansazRvrul dros aZlevs – 15-20 wuTs, an mTel gakveTils. musikaluri masalis sia: 1. inola gurgulia – `diliT, roca mze amova~ 2. meri daviTaSvilis `Tbilisis dila~ 3. namgluri 4. rojersis – do, re, mi 5. petre Caikovskis `weliwadis droni~, oqtomberi 6. antikuri berZnuli musika 7. sen-sansis `gedi~ 8. sawnaxluri 9. iozef haidnis `gamosaTxovari simfonia~ `musikaluri viqtorina~ da `klasis koncerti~ - orive gakveTili emsaxureba moswavlis codnis Semowmebasa da ganmtkicebas. bavSvebs es yvelaferi unda mivawodoT xalisiT, laRad, Tavisuflad. mniSvnelovania, rom maT ar igrZnon am `gamocdis~ dros Tavi SezRudulad, daZabulad. gamovricxoT SiSis momenti. piriqiT, es maTTvis unda iyos xalisiani, SemecnebiTi TamaSi da ara marto codnis Semowmeba-ganmtkiceba, aramed avtorelaqsacia, TviTgantvirTva, TviTdamkvidreba. rac mTavaria, bavSvebs unda gauCndeT musikisadmi meti interesi da siyvaruli. sasurvelia bavSvebis waxaliseba SeqebiTa da saCuqrebiT. 16 fsiqologiuri gansjisaTvis mocemuli asakis bavSvebi gamoirCevian Warbi emociurobiT. gakveTilze maT yuradRebas ipyrobs axali, moulodneli, sasixarulo da saintereso davalebebi da ambebi ( aristotele da misi mowafe a. makedoneli. nikoloz mTavriSvili da misi mowafe i. WavWavaZe, beThovenis “zazuna”); mosawyeni da monotoruli gakveTilebi mkveTrad asustebs SemecnebiT procesebs, iwvevs bavSvebis uaryofiT reaqciebs da swavlisadmi negatiur damokidebulebas. Tu rogor emociur (sasiamovno da usiamovno) datvirTvas atarebs moswavleTaTvis gadasacemi yoveli masala, es bavSvebis qcevis motivSic mJRavndeba. aRniSnuli fsiqologiuri Sinaarsis matarebelia mocemul gakveTilebSi (intervalebi, myari da meryevi safexurebi, grZliobebi, pauzebi, musikaluri testebi) Sesuli masaladavalebebi romlebic am asakis moswavleebSi melodiis smeniT warmodgenas, asocirebasa da mis mTlianobaSi aRqmas emsaxureba. mocemuli davalebebis Sesruleba zrdis TavSekavebulobas, disciplinas, organizebulobasa da damoukideblobas da gunduri muSaobis Cvevas. warmodgenili gakveTiliT moswavleebs umuSavdebaT damaxsovrebis Sesabamisi ganwyoba. bavSvebi SedarebiT advilad imaxsovreben siaxliT, araCveulebrivobiTa da dinamiurobiT miwodebul gakveTilebs. amgvari gakveTilebiT bavSvis mexsiereba xdeba ufro gaazrebuli, logikuri da marTvadi. fsiqologiuri leqsikoni sasiamovno-usiamovno _ ingliseli fsiqologisa da fiziologis herbert spenseris mixedviT usiamovno emocia organizmSi mavne procesebs warmoSobs, xolo sasiamovno ki sasargeblos. es imas niSnavs, rom siamovnebis gancda maSin aqvs subieqts, rodesac mis organizmSi raime sasargeblo process aqvs adgili; e.i. yvelaferi sasargeblo sasiamovnoa, xolo mavnebeli usiamovno. 24 TamTas simRera mizani: gakveTili 20-21 marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; monaTxrobisa da mosmenili nawarmoebis yoveldRiurobasTan dakavSireba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis naxatiT gadmocema; gakveTilis SemoqmedebiT procesSi aqtiuri monawileoba resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 90 wuTi am Temas ori gakveTili eTmoba. pirvel gakveTilze maswavlebels bavSvebi saTiTaod (survilis mixedviT) gamohyavs dafasTan da akiTxebs sazafxulo davalebas. amis Semdeg isini ecnobian simReris teqsts da ismenen Canawers – minus da plius fonogramas. meore gakveTilze bavSvebi simReras asruleben jer erTad da mere cal-calke. gakveTilis bolos erTgvari saxaliso koncerti-Sejibri ewyoba: bavSvebi saTiTaod fonogramaze asruleben simReras, maswavlebeli ki afasebs maT `Semoqmedebas~: dafaze Camowers monawileTa saxelebs da gaswvriv miuwers qulebs. mag. 9, 10 da a.S. maswavlebels SeuZlia simReris kupletebi TanmimdevrobiT sxvadasxva bavSvebs Seasrulebinos. mag. I kupleti imReros daTa-baTam, II – ia-gogom, III – TamTam. es aqtivobebi daexmareba maswavlebels imaSi, rom bavSvebma ufro advilad da xalisiT Seiswavlon TamTas simRera. am gakveTilis mizania bavSvebSi gavaRviZoT axlis Seqmnis survili, ganvaviTaroT gemovneba, SemoqmedebiTi niWi. SeiZleba es unar-Cvevebi ise iyos TiToeul maTganSi mimaluli, rom maT TviTonac ar icodnen, ra SeuZliaT da ra – ara. maswavlebeli valdebulia yvelaSi aRmoaCinos es niWi da sworad warmarTos is. aseTi formis gakveTilebi bavSvebisTvisac Zalian saintereso da saxalisoa. isini mTeli arsebiT ebmebian aseT TamaSSi da cdiloben Tavi moawonon rogorc maswavlebels, ise Tavis Tanatolebs. es unar-Cvevebi ara marto musikalur ganaTlebaSi, aramed momavali cxovrebis ukeT warmarTvaSic daexmareba maT. isini ufro damoukideblebi da TviTdajrebulebi gaxdebian. amgvari SemoqmedebiTi gakveTilebi SesaZlebelia sxva sagnebSic Catardes. mag. qarTuli literatura, xatva, Zerwva, Sroma. sasurvelia maswavlebelma xSirad da aqtiurad Caabas bavSvebi SemoqmedebiT da saswavlo procesSi. fsiqologiuri gansjisaTvis: mocemuli gakveTilis aqtivobebi iTvaliswineben moswavleTa SemoqmedebiTi niWis gamovlenas da miznad isaxaven maTSi humanizmis aRzrdas. am SemTxvevaSi maswavlebeli aris fasilitatori, romelic moswavleTa TviTaqtualizaciis saSualebiT cdilobs maTSi potenciuri SesaZleblobebis, talantis gaRviZebas. yvela bavSvs aqvs saSualeba Tavisi unikalurobis gamovlenisaTvis; isini acnobiereben, rom maTi buneba da ganviTareba individualuri da sxvebisagan gansxvavebulia, amitomac unda mousminon da pativi scen erTmaneTis “Semoqmedebas.” aseve, maT umuSavdebaT jgufuri muSaobis unari. fsiqologiuri leqsikoni: fasilitatori – termini xmarebaSi Semoitana fsiqologma karl rojersma. niSnavs Semsubuqebas, daxmarebas, win wawevas. maswavlebeli-fasilitatori moswavleebs exmareba saswavlo procesis stimulirebasa da gaiolebaSi. 25 musikaluri intervali gakveTili 22, 26 mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; musikis elementaruli Teoriis sawyisebis gacnoba-gaazreba. resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 90 wuTi mxiaruli notebi: C dur-is gamRereba; myari da meryevi safexurebis gameoreba-gamRereba. ritmul-intonaciuri savarjiSoebi: ritmuli naxazis gameoreba taSiT, fanqris dakakunebiT erT tonze (`ta-ta-ta~) simReriT da taSis ayolebiT. sasurvelia, maswavlebelma saTiTaod gamoiyvanos bavSvebi dafasTan da damoukideblad Seasrulebinos axali ritmul-intonaciuri savarjiSo. bavSvebs Soris imarTeba erTgvari Sejibri - vin ufro kargad Seasrulebs davalebas, rac bavSvebisTvis ufro misaRebi da saxaliso formaa. simReris ganmeoreba: TamTas simRera, megruli saSobao, germanuli saSobao. musikaluri intervali: intervalebis Temas eTmoba ori gakveTili. pirvel etapze yvela rva intervals erTad vecnobiT. vswavlobT maT dasaxelebebs. sasurvelia maTi saxelwodebebi bavSvebma zepirad iswavlon da daasaxelon isini. zepirad Seswavlis Semdeg daxedon moswavlis wignSi mocemul savarjiSos, sadac yvela intervalia gamowerili da notebis dasaxelebiT ramdenjerme gaimReron isini _ jer erTad, mere cal-calke. sasurvelia maswavlebelma fortepianoze daukras intervalebi da bavSvebic aiyolios simReraSi. meore gakveTilze notebis dasaxelebiT cal-calke vmReriT rva intervals. amaSi Cven moswavlis wignSi mocemuli savarjiSoebi gvexmareba. bavSvebi am savarjiSoebiT swavloben da acnobiereben TviToeuli intervalis mniSvnelobasa da melodiur xmovanebas. maswavlebeli maT saSinao davalebas aZlevs: fortepianoze daukran da notebis dasaxelebiT gaimReron 8 intervali. es aqtivoba gakveTilzec Seasrulon da erTmaneTs intervalebis dakvrasa da simReraSi `Seejibron~. intervalebi, myari da meryevi safexurebi TiTqmis yvela gakveTilze unda gavimeoroT da gavimReroT. bavSvebi ase ufro kargad SeeCvevian maT xmovanebas. maT jer ar ician alteraciis niSnebi _ diezi da bemoli, amitom am etapze wminda, didi da patara intervalebis axsna da Seswavla ar mimaCnia marTebulad. 31 dameTanxmebiT, ori gakveTili ar kmara imisTvis, rom baSvebma am asakSi srulad aRiqvan da daiswavlon intervalebi rogorc Teoriulad, aseve intonaciurad. es ori gakveTili ufro eqspoziciuri xasiaTisaa. mxolod vaCvenebT, vacnobT da vumReriT. ai ise, rogorc bavSvs mzes an mTvares davanaxebT da bolomde ver avuxsniT, ratom hqvia mzes – mze da mTvares – mTvare. TandaTanobiT, asakobriv zrdasTan erTad, yvela Semdgom klasSi bavSvi ufro kargad gaigebs da gaiazrebs maT. myar da meryev safexurebzec igive SeiZleba iTqvas. yovel wels gavimeorebT da ganvamtkicebT Teoriul masalas. es xels Seuwyobs musikis elementaruli Teoriis ufro kargad Seswavlas. musikaluri leqsikoni: alteracia – Alterare – laTinurad Secvlas niSnavs da qromatiuli niSnebiT dieziT da bemoliT aRiniSneba. bgeris 1/2 toniT amaRleba diezia, 1/2 toniT dadableba ki – bemoli. informacia: k l a v i k o r d i Cven ukve gavecaniT sakravs monoqords. gadioda saukuneebi da sakravi ixveweboda. TandaTanobiT erT sims sxva, meore da mesame simi emateboda. icvleboda xis yuTis formac. is marTkuTxedis formisaa. yuTis erT mxares ganalages klaviatura, klaviSebis rigi. musikosebi masze axla ukve klaviSebze ukravdnen. am sakravs klavikordi uwodes. mecnierebi amtkiceben, rom klavikordi meTormete saukuneSi Seiqmna. is TiTqmis xuTi saukune arsebobda. musikosebi da sakravis ostatebi klavikordis agebulebisa da masze dakvris xerxebis gaumjobesebas cdilobdnen, magram bgeris xmovanebis gaZliereba da gaumjobeseba meCvidmete saukunis bolomde ar xerxdeboda. Tavdapirvelad klavikordis klaviatura Sedgeboda ori oqtavisagan, xolo meTeqvsmete saukuneSi oqtavebis raodenoba gaizarda xuT oqtavamde. klavikordisaTvis mocartsa da beThovensac dauweriaT nawarmoebebi. 32 haidnis Semoqmedeba gakveTili 30-31-32 mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; axali sakravis gacnoba-Seswavla; musikaluri terminebisa da cnebebis sworad gaazreba-gamoyeneba. resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 135 wuTi mxiaruli notebi: C dur-is gamRereba; myari da meryevi safexurebis, intervalebis gameoreba-gamRereba. ritmul-intonaciuri savarjiSoebi: ritmuli naxazis gameoreba taSiT, fanqris dakakunebiT erT tonze (`ta-ta-ta~) simReriT da taSis ayolebiT. simReris ganmeoreba: TamTas simRera, megruli saSobao, germanuli saSobao. haidnis Semoqmedeba: es Tema bavSvebs eZlevaT saxlSi wasakiTxad. haidnis Semoqmedebas sami gakveTili eTmoba. pirvel gakveTilze maswavlebeli bavSvebs haidnis biografiasa da mis Semoqmedebaze esaubreba. axsenebs kompozitoris bavSvobas, saeklesio gundSi moRvaweobis periods. amave gakveTilze ismenen `simfonias litavrebis tremoloTi~ da xataven litavrebs. meore gakveTilze maswavlebeli bavSvebs davalebas saubrisa da kiTxva-pasuxis formiT gamohkiTxavs. es kidev ufro ganamtkicebs maT codnas. gakveTilis bolos bavSvebi usmenen haidnis sonata D-dur-is Canawers an, Tu SesaZlebelia, maswavleblis SesrulebiT. bavSvebi usmenen musikas da moswavlis wignebSi xataven an weren TavianT STabeWdilebebs. mesame gakveTilze maswavlebeli ajamebs haidnis Semoqmedebas da yuradRebas amaxvilebs haidniseuli simfoniuri orkestris Semadgenlobaze. orkestrisa da sakravebis grafikuli naxatebi moswavlis wignSia mocemuli. maswavlebeli bavSvebs sTxovs daasaxelon nacnobi sakravebi. maT SeuZliaT kidev erTxel moisminon orive nawarmoebi – sonata da simfonia. bavSvebma ki musikis fonze haidnis orkestris sakravebi gaaferadon. musikaluri pauza: i. haidni – simfonia #103 `litavrebis tremoloTi~. bavSvebi usmenen simfonias da xataven litavrebs. 33 informacia: musikaluri xelovnebis ZiriTadi instrumentuli Janrebis – simfonia, sonata, simebiani kvarteti, koncerti da trios – srulyofa da klasikur nimuSebad Camoyalibeba venis klasikuri skolis udidesi damsaxurebaa. sonatebsa da simfoniebs haidnamdec werdnen. venis klasikuri skolis Camoyalibeba-ganviTarebaze didi gavlena iqonia manhaimis skolam., romelic XVII s-Si Seiqmna. am mimarTulebis sulisCamdgmeli warmoSobiT Cexi kompozitori, mevioline, diriJori da pedagogi ian stamici (1717-1757) iyo. manhaimis simfoniurma orkestrma evropis saukeTeso saSemsruleblo koleqtivis avtoritetic moixveWa. orkestrisa da misi diriJoris kanabixis Rirsebebs afasebdnen haidni da mocarti. haidni manhaimis orkestris mdidar gamocdilebas dayrdno, magram mxolos mis SemoqmedebaSi SeiZina simfoniurma orkestrma mwyobri, mkafio da klasikuri saxe. masSi Sedis simebiani: violinoebi, altebi, Celoebi, kontrabasi; sasule: valtorna, fleita, hoboi, klarneti, fagoti, sayviri; dasartyami – litavrebi. TiTqmis yvela Casaberi sakravi gaormagebuli saxiTaa mocemuli. es is orkestria, romelsac iyenebs mocarti, beThoveni da berliozi. es ukanaskneli ukve axali sakravebiT - arfiT da inglisuri qaraxsiT - amdidrebs orkestris Semadgenlobas. sonata re maJori - D dur sonata – `Sonare~ italiuri sityvaa da xmovanebas, romelime sakravze dakvras niSnavs. musikaSi ki cikluri formis nawarmoebebs erTi an ori sakravisTvis sonatebs uwodeben. sonatebi 3-nawiliania – Cqari (Allegro), neli (Andante), Cqari, finali - Finale. TvalsaCinoebisaTvis ganvixiloT sonata re maJori. sonatis I nawili dawerilia sonaturi-alegros formiT. sonaturi alegro sami monakveeqspoziciaa, sadac ori Tema gvaqvs– mTavari da damxmare. Tisagan Sedgeba. I – eqspoziciaa mTavari Tema mocemulia ZiriTad tonalobaSi - D dur 34 damxmare Tema ki mocemulia mTavari Temis dominantur tonalobaSi - A dur II monakveTi _ damuSaveba damuSaveba, sadac mTavari da damxmare Temebis damuSaveba xdeba. repriza, romelic eqspoziciis mTavar da damxmare musikalur Temebs ZiriTad da III – repriza tonalobaSi imeorebs. zogjer reprizas ebmis koda _ damatebiTi, damamTavrebeli nawili. is mTavar Temebzea agebuli. sonaturi-alegros formiT sonatebis, simfoniebis, uverturebis, simfoniuri poemebis I nawili iwereba. swored iozef haidnma Cauyara safuZveli sonatis, simfoniis, kvartetis klasikur formas, romelic Semdgom mocartma ganaviTara da beThovenma daasrula. beThovenis safortepiano sonatebs Tavisi maRalmxatvruli gamomsaxvelobisa da dakvris virtuozuli xerxebis gamo simfoniebsac ki uwodeben. miTiTeba: sasurvelia maswavlebelma sonata Tavad Seasrulos fortepianoze. es ufro STambeWdavi da saxaliso iqneba bavSvebisaTvis. sonatis notebs maswavleblis wignSi naxavT. notebTan erTad garCeulia sonata D-dur-is eqspozicia. gamokveTili da naCvenebia mTavari da damxmare Temebi. vfiqrobT, es informacia daexmareba maswavlebels gaiRrmavos codna da ufro kargad da advilad miawodos es Tema bavSvebs. am gakveTiliT dasrulda meore klasSi dawyebuli haidnis biografiisa da Semoqmedebis gacnoba-Seswavla. musikaluri pauza: i. haidni – sonata re maJori. bavSvebi usmenen sonatas da xataven an weren TavianT STabeWdilebebs. 35 SeniSvna: rubrikas _ `musikaluri gantvirTva~ cvlis rubrika `musikaluri pauza. amiT vacnobT da vaswavliT bavSvebs pauzis mniSvnelobas. musikaluri leqsikoni: simfonia _ Simphony ZvelberZnuli sityvaa da TanaJReradobas, SeTanxmebas niSnavs. musikaSi es aris didi formis nawarmoebi, romelsac asrulebs simfoniuri orkestri. klasikuri simfoniebi 4 nawilisgan Sedgeba. koda _ coda – frangulad kuds niSnavs) damatebiTi, damamTavrebeli nawili eqspozicia _ laTinurad expositio – Cvenebas, gamofenas niSnavs. sonatur alegroSi eqspozicias vuwodebT mTavari da damxmare Temebis Cveneba-gaJRerebas. repriza _ frangulad reprise – ganaxlebas, ganmeorebas niSnavs. am sityvidanaa warmomdgari sityva repeticia. iozef haidni oratoria - laTinuri sityvaa da mWerme- 1732_1809 tyvelebas niSnavs, musikaSi ki mravalnawiliani vokalur-simfoniuri nawarmoebi gundis, orkestrisa da solistebisaTvis. haidnis xelnaweri 36 gakveTili 34 musikaluri Sejibri `pandoras yuTi~ mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, auditoriis winaSe wardgenis unar-Cvevebis ganviTareba; sxvisi Semoqmedebis mimarT pativiscema da Sefaseba; codnis Sejameba-Sefaseba. resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 45 wuTi mxiaruli notebi: C dur-is gamRereba; myari da meryevi safexurebis, intervalebis gameoreba-gamRereba. ritmul-intonaciuri savarjiSoebi: ritmuli naxazis gameoreba taSiT, fanqris dakakunebiT erT tonze (`ta-ta-ta~) simReriT da taSis ayolebiT. 39 simRerebis ganmeoreba: TamTas simRera, megruli da germanuli saSobao sagaloblebi, fifqebo. musikaluri Sejibri `pandoras yuTi~ am Semajamebel gakveTilze `pandoras yuTi~ maswavlebeli saklaso oTaxSi lamazi patara yuTiT xeldamSvenebuli Semodis da iwyeba musikaluri Sejibri. bavSvebi yuTSi patara baraTebs yrian. baraTebze maTi amorCeuli simRerebis saxelwodebebi weria. maswavlebeli iseTive gakveTils atarebs, rogorsac piTagora biWuna moswavlis wignSi. am gakveTilze `pandoras yuTi~ maswavlebels SeuZlia gaimeoros I nawilis sapilote masalidan Seswavlili simRerebic. es orive gakveTili - `klasis koncerti~ da `pandoras yuTi~ - emsaxureba codnis ganmeoreba-ganmtkicebas originaluri, bavSvebisTvis saintereso da saxaliso formiT. erTis mxriv, SeiZleba ifiqroT, rom ZvelberZnul miTs araviTari kavSiri ara aqvs musikis gakveTilTan, magram Cven gvsurs am xerxiT bavSvebSi aRvZraT interesi – damoukideblad moiZion informacia da gaifarTovon Tvalsawieri, `pandoras yuTi~ ki yovelTvis sayvareli da saintereso saTamaSo iqneba maTTvis. isini Seejibrebian erTmaneTs da imRereben am yuTidan amoRebul simRerebs. maswavlebels miTis srul variants maswavleblis wignSi vawvdiT, Semdeg gakveTilze is aucileblad Seamowmebs, Seasrules Tu ara bavSvebma davaleba da isini erTad gaarCeven miTis Sinaarss. SesaZlebelia, bavSvebma TviTon feradi, lamazad morTuli yuTic gaakeTon. `pandoras yuTis~ mizania: erTis mxriv – sainteresod Caataron Semajamebeli gakveTili, gaimeoron da ganamtkicon ganvlili musikaluri masala da meores mxriv – iswavlon maTTvis axali ZvelberZnuli miTi. maswavlebeli bavSvebis `Semoqmedebas~ qulebiT afasebs da asaCuqrebs maT. fsiqologiuri gansjisaTvis “pandoras yuTi” gakveTilze mocemuli aqtivoba kargi saSualebaa Sejamdes gavlili Teoriuli masala da SeZlebisdagvarad moxdes moswavleebis unarebis gamovlena; vis rogor SeuZlia adre naswavli masalis gadmocema. amgvari xerxi bavSvebs gamoumuSavebs TviTprezentaciis, koleqtivis winaSe Tavis warmoCenis da “miRebuli” moswavlis statusis damkvidrebis unars. am gakveTilis saSualebiT bavSvi igebs, rom sikeTis, rwmenisa da imedis gamarjvebisaTvis aucilebelia uaryofiTi emociebis gandevna. aseve, bavSvebs saxlSi eZlevaT davaleba, moiZion leqsikonSi “pandoras yuTis” mniSvneloba da moaxdinon misi deklamireba gakveTilze. amiT maT uviTardebaT interesi da SemoqmedebiTi Ziebis unar-Cvevebi. “pandoras yuTis” axsna-ganmarteba mocemulia maswavleblis wignSi. im SemTxvevaSi, 40 Tu bavSvebs gauWirdebaT leqsikonSi misi mniSvnelobis moZieba, maswavlebeli TviTon ganmartavs mas Semajamebel gakveTilze. fsiqologiuri leqsikoni: empaTia berZnuli sityvaa da sxva adamianis emociisa da grZnobebis gagebas, sxvaTa poziciaSi Cadgomas niSnavs. pandoras yuTi ZvelberZnuli miTi adamianebi uzomod madlierni iyvnen promeTesi. promeTem xom RmerTebs cecxli mopara da adamianebs Camoutana. amis gamo zevsi sastikad ganurisxda promeTes da is kavkasionze miajaWva. zevsi adamianebzec brazobda da gadawyvita, isinic daesaja. man danarCen RmerTebs uxmo da sTxova: gansakuTrebuli qalis SeqmnaSi damexmareTo. qali marTlac Zalian lamazi gamouvidaT, Wkvianic iyo, niWieric, Tan Zalze saamod ukravda. zevsma mas pandora daarqva. epimeTes, promeTes Zmas, uxmo: `es Seni colia, epimeTe,~ - uTxra mas, - `es Seni jildoa imisTvis, RmerTebi qmnian pandoras. rom dedamiwaze cxovelebi Seqmeni.~ Semdeg zevsma Zv.w. 460 w. pandoras da epimeTes erTi, magrad Sekruli da daketili yuTi gadasca, `waiReT es yuTi da moufrTxildiT, oRond icodeT, arasodes gaxsnaT.~ epimeTem zevss madloba gadauxada da pandoras Sexeda. is iseTi lamazi iyo, rom epimeTes sul gadaaviwyda Tavisi Zmis, promeTes gafrTxileba _ arasodes miiRo saCuqari sxva RmerTebisgano. epimeTem pandora waiyvana da maT maleve iqorwines, zevsis naCuqari yuTi ki saxlis erT bnel kuTxeSi dadges. pandora qmarTan erTad Zalian bednierad cxovrobda. qveyana mSvenieri iyo, aravin xdeboda avad da arc aravin berdeboda. yvelaferi kargad iyo, oRond erTi ram ki mosvenebas ar aZlevda pandoras – im akrZalul yuTSi ra iyo, is ainteresebda. rac mets fiqrobda, miT ufro metad ipyrobda mousvenroba. iqneb samkaulebia, an sxva ram Zvirfaseuloba? `modi erTs CaviWyitav, ra unda moxdes?~ - SeparviT uTxra epimeTes, da Tan tkbilad gauRima. `ara, zevsma xom gagvafrTxila, ar gaxsnaTo,~ - warbi Seikra epimeTem. ras ar izamda, oRond ki Tavisi colisTvis esiamovnebina, magram zevsisa Zalian eSinoda. pan41 dora yoveldRe exveweboda, yuTi gavxsnaTo, magram mudam uars iRebda. erT dilas, roca epimeTe saxlidan gavida, pandora oTaxSi Seipara da yuTs miaSterda. cota xans uyura da bolos gadawyvita, Tavadve gaexsna. pandoram yuTs saketi moamtvria, Semdeg sunTqvaSekrulma nel-nela aswia saxuravi, magram sanam yuTSi Caixedavda, iqidan gulSemzaravi wivili moisma. SeSinebuli pandora ukan gadaxta, yuTidan ki nakadad amoxeTqa aTasgvarma saSinelebam. es iyo siZulvili da eWvi, sisastike da risxva, SimSili da siRatake, tkivili da avadmyofoba, sibere da sikvdili. pandora cdilobda yuTisTvis Tavi daexura, magram ukve gvian iyo, yuTi mTlianad daicala. sul bolos iqidan erTi patara, lamazi ram amofrTxialda. es imedi gaxldaT. amis Semdeg adamianebi xan riTi itanjebian, xan riTi, magram imis gamo, rom arsebobs imedi, sasowarkveTas arasodes eZlevian. germanuli saSobao simRera Stil - Nur le nacht, das tra - u - te Hei - lige hoch hielige nacht, Al - les Paar, 42 Hol - der shlaft, ein - sam Kna-be im lookigten wacht Haar, gakveTili 38-39 `Cemo cicinaTela~ mizani: marto da sxvenTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; mosmenili ambisa da Seswavlili simReris yoveldRiurobasTan dakavSireba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis gadmocema; SemoqmedebiT procesSi aqtiuri monawileoba; resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 90 wuTi pirvel gakveTilze maswavlebeli ixsenebs da imeorebs ukve naswavl qalaqur simRerebs: `Wrelo pepela~ da `JuJuna wvima~, romlebsac bavSvebi or xmaSi mRerian. amaSi maT mesame klasis Canawerebic daexmareba. sasurvelia, maswavlebels gitara hqondes da cocxlad Seasrulos simRerebis akompanimenti. am gakveTilze vecnobiT simReris teqstsa da vsaubrobT akaki wereTlis poetur Semoqmedebaze. maswavlebeli sTxovs bavSvebs gaixsenon akakis sxva leqsebic. Semdeg maswavlebeli aswavlis simReris pirvel xmas da yvela erTad mReris erT xmaSi. meore gakveTilze bavSvebi swavloben simReris meore xmas da erTmaneTs ejibrebian, vin ufro kargad Seuwyobs pirvel xmas meores. gakvTilis bolos maswavlebeli sulxan cincaZis sakvarteto miniaturas, `cicinaTelas~ asmeninebs bavSvebs. isini usmenen musikas da aferadeben cicinaTelas konturs. sakvarteto miniaturis mosmenisas maswavlebeli ekiTxeba bavSvebs: romeli sakravebi asruleben am nawarmoebs? ramdeni sakravi JRers? kvarteti oTxi sakravisgan Semdgari kameruli ansamblia: ori violino, alti da Celo. bavSvebs avuxsnaT ra aris alti - didi zomis violino. musikaluri leqsikoni: kvarteti – kameruli ansambli, Semdgari oTxi Semsruleblisgan, romelTagan TiToeuls damoukidebeli partia aqvs. kvartets safuZvlad udevs laTinuri sityva quartus, rac oTxs niSnavs. gaixsene intervali – kvarta. instrumentuli kvartetebi kamerul Janrs miekuTvneba. Zalze mniSvnelovania simebiani kvartetebi: ori violino, alti da Celo. klasikuri simebiani kvartetebis pirveli nawilebi xSirad sonaturi alegros formiT iwereba. arsebobs agreTve vokaluri kvartetebi, romelic oTxi momRerlisgan Sedgeba. farTodaa gavrcelebuli i. haidnis, v. mocartis, l. beThovenis simebiani kvarteti, xolo qarTuli profesiuli musikisTvis Zalze sagulismoa sulxan cincaZis sakvarteto miniaturebi, romlebic qarTuli xalxuri simRerebis motivebzea agebulia. kameruli musika – italiurad camera – saxls niSnavs. musikaSi ki instrumentul an vokalur musikas, romelic sruldeba mcire zomis salonebsa Tu darbazebSi, anu mas saSinao musikac SegviZlia vuwodoT. ritmul-intonaciuri savarjiSoebi 44 cicinaTela musika daviT faRavasi leqsi akaki wereTlisa #### 9 & # 8œ Andante I xma Ce & #### # œ. & & # œ. œ. & #### # œ . la! ci - ci - na œ. ne - la, œ wva - riT na - da œ ‰ œ a - Te - la, j œ œ. œ da -ma ma rad So - ne - - riT na œ dam - wva j . œ . œ. 2 ga œ - - mih- œ. Sen - œ da Te - j œ œ la. j œ œ. œ J j œ œ œ œj œ 1 œ. bam na - Te - œ œ. j œ œ œ œj œ . œ j œ œ œ œj œ . œ - Sen - j œ œ. dam - # œ. So mo ne - la - bam #### - j j œ œ œ œ œ. œ j j œ œ œ œ œ. œ fren #### j œ .. œ . ma j œ œ œ œj da -ma - ne - j j œ œ œ œ Ç. tyu - ebs yve - la. `musikis istoriidan~ Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria 1874 wels TbilisSi aloiz mizandaris, x. savanelisa da k. alixanovis TaosnobiT daarsda musikaluri saswavlebeli, romelmac ukve XIX s-is 90-ian wlebSi safuZveli Cauyara konservatorias. musikaTmcodne SoTa kagaZe wers: `saswavlebeli xSirad icvlida kerZo mflobelTa binebs, rac didad aferxebda saqmes. amitom gamgeoba sakuTari Senobis asagebad fuladi fondis Segrovebas Seudga. 1891 wels saqarTvelos ewvia gamoCenili rusi pianisti da kompozitori anton rubinSteini Tavisi ojaxiT. imave wlis 12 agvistos man gamarTa pirveli koncerti da beThovenis, listis, Sumanisa da sakuTari nawarmoebebi Seasrula. koncertis Semosavali mTlianad gamgeobas gadasca. Semosuli TanxiT 1899 wlis 9 dekembers SeiZines miwis is nakveTi, romelzec dRes Tbilisis konservatoriaa aSenebuli. 1901 wlis damlevs arqiteqtor a. miSkeviCis proeqtiT Seudgnen Senobis agebas. sakoncerto darbazisa da fasadis morTuloba mxatvar novaks miendo, romelmac Seasrula kidec es davaleba `modernisa~ da `renesasis~ stilSi. 46 1903 wlis agvistoSi saswavlebeli Tavis sakuTar binaSi gadavida da 1904 wlis 24 oqtombers sazeimod gaixsna. zeims peterburgis saimperatoro sazogadoebis warmomadgeneli daeswro. 1917 wels samusiko saswavlebeli konservatoriad gadakeTda~. musikaluri leqsikoni: konservatoria conservare laTinurad dacvas, Senaxvas niSnavs, italiurad ki conservatorio – TavSesafars. ase ewodeba umaRles musikalur saswavlebelsac. Sua saukuneebSi ase uwodebdnen evropul skolebs, sadac didi yuradReba eTmoboda musikalur aRzrdas. 1537 wels neapolSi gaixsna obolTa da upatrono bavSvTa TavSesafari, sadac sxvadasxva xelobasTn erTad, bavSvebs simRerasa da galobas aswavlidnen. im droisTvis italiis taZrebSi mravali saeklesio gundi arsebobda, xolo am gundebisTvis momReral-mgaloblebs aseT TavSesafrebSi – konservatoriebSi amzadebdnen. TandaTan konservatoriam dakarga Tavisi pirvandeli daniSnuleba da mTlianad umaRles musikalur dawesebulebad gadaiqca. pirveli konservatoria daarsda parizSi, Semdeg ki evropisa da msoflios yvela mniSvnelovan qalaqSi. cicinaTela #### 9 & # 8œ musika daviT faRavasi leqsi akaki wereTlisa Andante II xma Ce & #### # œ. œ fren & #### # & œ. œ. & #### # œ. la! ci œ - œ ci - na œ. ne - la, œ wva da ‰ Te - œ œ. Te - la, j œ œ. ma So da - ma - ne - j œ œ. - œ bam dam - wva œ j .. œ œ. a - na - 2 œ ga 47 - œ. la. œ da rad mih- - yve - Te - œ j œ Sen - ma j œ œ œ œj da - ma j j œ œ œ œ tyu - ebs j œ riT na 1 œ. œ j œ œ œ œj œ j œ œ œ œj œ . œ j œ œ œ œj œ . j œ œ. - Sen - j œ œ. riT na - œ - j œ œ j j œ œ œ œ œ. dam - # œ. So mo ne - la - bam #### - j .. œ œ. Ç. la. - ne - gakveTili 41,43,46 notis grZlioba mizani: marto da sxvenTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; musikis elementaruli Teoriis sawyisebis gacnoba-gaazreba; sanoto sistemis niSnebis amoicnoba da Cawera resursi: audiokaseta, sanoto rveuli xangrZlivoba: 135 wuTi notis grZliobas sami gakveTili eTmoba. pirveli gakveTilis Temaa – mTeli grZliobis noti. am dromde bavSvebi mxolod mTeli notiT gamosaxul savarjiSoebs mRerodnen da werdnen. amitomac isini Tavdapirvelad Seiswavlian mTeli grZliobis notebs; maswavlebels SeuZlia es gakveTili meSvide gakveTilis scenaris mixedviT warmarTos, piTagora-biWunas msgavdad. maswavlebeli saTiTaod uxmobs bavSvebs dafasTan da sTxovs daweron mTeli grZliobis notebi. igives avalebs saxlSi, mxolod ukve sanoto rveulebSi gamosawerad. bavSvebma mTeli grZliobis oqtavis rvave noti unda iswavlon da daweron. meore gakveTilze maswavlebels TvalsaCinoebisTvis SeuZlia vaSli daixmaros: gaWras Suaze da kiTxva-pasuxis meTodiT bavSvebi miaxvedros naxevari grZliobis notis mniSvnelobas. mTeli vaSli Seadaros mTeli grZliobis nots, naxevrad gaWrili vaSli – naxevari grZliobis nots, xolo oTxad gaWrili vaSlis nawilebi – meoTxedi grZliobis notebs. es ukve nacadi meTodi Zalzed STambeWdavi da saxalisoa bavSvebisTvis. naxevari da meoTxedi grZliobis notebis gacnobisas igive savarjiSoebs vasrulebT, rasac mTeli notis Seswavlisas. gakveTilis bolos maswavlebeli aseT saSinao davalebas aZlevs bavSvebs: sanoto rveulebSi daweron mTeli, naxevari da meoTxedi grZliobis notebi da erTmaneTisgan isini taqtis xazebiT gamohyon. 48 musikis istoriidan klavesini klavikordi evropaSi Zalze popularuli sakravi iyo. es klaviSebiani instrumenti TiTqmis yvela mdidari ojaxis salonebsa da darbazebs amSvenebda. magram is ar iyo erTaderTi. erTdroulad sxvadasxva qveyanaSi warmoiSva da ganviTarda klavikordis msgavsi Semdegi sakravebi: inglisSi – verjinali, italiaSi – Cembalo, germaniaSi – klaviri, safrangeTSi – spineti. xolo yvela zemoT CamoTvlili sakravis saerTo saxelwodeba gaxda – klavesini. klavesini Tavdapirvelad mxolod saxlis, kameruli sakravi iyo. magram TandaTan is ukve sxvadasxva orkestris SemadgenlobaSic Sevida. diriJori klavesinze marcxena xeliT ukravda, xolo marjvenaTi – orkestrs xelmZRvanelobda. klavesini simebian-klaviSebiani sakravia. is garegnobiT roials mogvagonebs. klavikordisgan gansxvavebiT, klavesins ufro grZeli simebi aqvs. me-17-18 ss.-ebSi solo piesebs klavesinisTvis werdnen italieli, frangi, germaneli da ingliseli kompozitorebi. kupereni, dakeni da ramo – musikis istoriaSi frang klavesinistebad moixseniebian. isini klavesinisTvis werdnen rogorc sacekvao – menueti, gavoti, rigodoni – aseve sxvadasxva saxis piesebs - `boSebi~, `peplebi~, `qaTmebi~. es daxvewili `melizmebiT~ galamazebuli piesebi sruliad esadageboda im drosa da stils, rodesac adamianebi parikebiT, bafTebiT da mokazmuli tansacmliT daiarebodnen. klavesinis mdidari, daxvewili da myife xmovaneba Zalian uxdeboda im drois `galantur~ stils. amitom klavikordsa da klavesinsac gansakuTrebulad lamazi, moxatuli, mooqrovili da Zvirfasi xisgan amzadebdnen. me-17 s-is dasasruls safrangeTSi maRali wris musikosi qalebisTvis gansxvavebuli feris klaviSebic ki daamzades. klaviaturis qveda TeTri klaviSebi Savad gaaferades, xolo zeda ki spilos Zvlis firfitebiT dafares. amiT sakravis ostatebs surdaT qalbatonebis daxvewili TiTebi Sav fonze ufro lamazad gamoeCinaT. Tumca, aman ar gaamarTla da me-18 saukuneSi klaviSebi TeTri feris gaxda, iseTi, rogoric amJamad fortepianosa da roials aqvs. xSirad klavesinze ormag klaviaturas ganalagebdnen. Tanamedrove musikosebisTvis klavesini imiTac mniSvnelovania, rom isini masze Zvelebur musikas originaluri xmovanebiT asruleben. saqarTveloSi klavesini safrangeTis konsuls vinme oteliesTvis uCuqebia. oTxi wlis patara aloiz mizandari mamam Tavis megobar otelies miabara. iq iswavla aloizma klavesinze dakvra. swored aloiz mizandaria qarTuli profesiuli safortepiano musikis fuZemdebeli, romelmac musikosTa mravali Taoba aRuzarda Tavis samSoblos. leqsikoni. galanturi (frang. gallant) _ didad Tavaziani, zrdilobiani melizmi (berZ. melos) _ simRera, melodia. mcire melodiuri samkauli, romelic ZiriTad melodias amSvenebs. informacia. mocarti. opera `miTridate- pontos mefe~ am operis Seqmna mocarts italielebma Tavad SesTavazes milanSi yofnisas. maSin mocarti 15-16 wlis iyo. operas safuZvlad daedo rasinis tragedia. mocarti aRfrTovanda miTridatesa da misi Svilebis patriotuli suliskveTebiT. mocartma or TveSi dawera didi opera italiur enaze 32 ariiTa da 4 duetiT. pontos samefo – elinisturi samefo mcire aziaSi Savi zRvis samxreT sanapiroebze (Zv.w. 301-64 ww.) umaRles ayvavebas miaRwia miTridate VI-s (evpatorieli) dros. berZnulad pontos Sav zRvas niSnavs miTridate VI (Zv.w. 132-63ww.) pontos mefem gaafarTova pontos samefos sazRvrebi, daiqvemdebara mTeli SavizRvispireTi. bolos ki damarcxda romis winaaRmdeg brZolaSi da Tavi moikla. 49 musikis istoriidan. v.a. mocarti (1756-1791) 2008 wlis 14 marti. londonis musikaluri xelovnebis samefo kolejis profesorma klif eisenma volfgan amadeus mocartis aqamde ucnobi ori portreti aRmoaCina. isini ferweruli tiloebia. pirveli tilo, daxatuli leopold mocartis (kompozitoris mamis) megobris jozef pikelis mier, imdenad mniSvnelovania, rom or milion funtad aris dazRveuli. portreti daxatulia 1783 wels venaSi, rodesac mocartma konstancaze iqorwina. meore portreti ki,romelzec is Tavis dasTan, nanerlisTan erTad aris, daxatulia 1764 wels, mocartis bavSvobaSi, roca is 8 wlis iyo. profesorma eisenma suraTze aRbeWdili sadafebiTa da Zvirfasi qvebiT gawyobili wiTeli qurTuki daukavSira mocartis mier daweril erT-erT werils, romelSic kompozitori Tavis mfarvel qalbatons – marta elisabed van valdstatens 1782 wels werda: `madlobeli viqnebi, Tu momwerT – sad SeiZleba viyido is da ra Rirs. iseTi moxibluli viyavi am qurTukis silamaziT, rom ver SevniSne misi fasi. me minda es qurTuki mqondes Tavisi sadafebiTa da Zvirfasi yviTeli qvebiT~. cota xanSi mocartma kvlav miswera qalbatons werili: `madlobT, rom SewuxdiT mSvenieri qurTukisTvis~. mocartis axlad aRmoCenili orive portreti amerikelma koleqcionerma SeiZina. miTiTeba: mesame sapilote nawilSi vimeorebT I-II-III klasebSi mosmenil mocartis musikalur nawarmoebebs. Tu aqamde bavSvebs mocartis musikas vasmeninebdiT nawarmoebis saxelwodebis aRniSvnis gareSe, am etapze Cven ukve miviTiTebT mosasmeni masalis srul dasaxelebas, raTa gakveTilze `musikaluri viqtorina~ TviTon SeZlon ama u im nawarmoebis gamocnoba da dasaxeleba. vswavlobT mocartis biografias mTlianad, romelic gayofilia sam nawilad _ sam gakveTilad. vatarebT Sejibr-gakveTils _ musikalur viqtorinas mocartis nawarmoebebis gamocnobiTa da gakveTil-prezentacias mocartis Semoqmedebaze. moswavlis wignSi mocemulia mocartis sonata #N15(C-dur), pirveli nawilis notebi. sasurvelia, maswavlebelma gakveTilze daukras da gaarCios es sonata haidnis sonata Ddur-is msgavsad. haidnma da mocartma somfoniis, kvartetis, sonatis klasikuri formebi daakanones. mocarti Zalian axalgazrda gardaicvala, magram man Tavisi SemoqmedebiT maswavlebels gauswro da misi dawyebuli saqme ase genialurad ganagrZo. haidnma safuZveli Cauyara Janrul _ sayofacxovrebo simfonizms, xolo mocartma _ lirikul-dramatul simfonizms. 50 gakveTili 52 gamoscade maswavlebeli mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; monaTxrobisa da mosmenili nawarmoebis yoveldRiurobasTan dakavSireba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis naxatiT gadmocema; gakveTilis SemoqmedebiT procesSi aqtiuri monawileoba resursi: audiokaseta, moswavlis wigni xangrZlivoba: 45 wuTi 1. mxiaruli notebi: am gakveTilze maswavlebeli imeorebs yvela aqamde naswavl Teoriul masalas: intervalebs, myar da meryev safexurebs, notis grZliobas: mTels, naxevars, meoTxeds da amzadebs bavSvebs axali Teoriuli masalisTvis – pauzebisTvis. 2. ritmul-intonaciuri savarjiSoebi; maswavlebeli~. moswavlis wignSi aRwerili es gakveTili SeiZleba klas2. `gamoscade maswavlebeli~ Si, an ukeTesia, bunebis wiaRSi Catardes. vfiqrobT, rom droiT es gakveTili gazafxulis periods daemTxveva da Tavisuflad SeiZleba maswavlebelma bavSvebi ezoSi an baRSi gaiyvanos. es bevrad saxaliso iqneba. klasSi Sesuli maswavlebeli bavSvebs sTxovs moswavlis wignSi aRwerili gakveTili `gamoscade maswavlebeli~ waikiTxon da Tavisi azri gamoTqvan. maswavlebeli moismens maT komentarebsa da survilebs da Tavad gadawyvets, Tu rogor warmarTos gakveTili. gakveTilze maswavlebels saTiTaod gamohyavs bavSvebi dafasTan da yvelas aZlevs saSualebas Tavisi codna, SesaZleblobebi, aqtiuroba da fantazia gamoamJRavnos. realurad es TiToeuli bavSvis gamocdaa sxvadasxva unar-CvevebSi. bavSvi ufro damoukidebeli xdeba, TviTon igonebs testebs da `scdis~ maswavlebels. uviTardeba azrovneba, mexsiereba, ritmis ukeTesi SegrZneba. gakveTilis aseTi forma bavSvebs exmareba notebis grZliobis ukeT Seswavlasa da damaxsovrebaSi. gakveTilis bolos SeiZleba e.w. `ansambli~ gaimarTos. gitara Tu ar eqnebaT, fortepianos aayolon taSi, sxvadasxva sagnebis erTmaneTze SexebiT gamoscen ritmuli xmebi (qvebiT, joxebiT, fanqrebiT an penlebiT). es forma daexmareba maT SeigrZnon ansambluroba, SeTanxmebulad simReris unar-Cveva. maswavlebeli aucileblad hkiTxavs bavSvebs ra da ra sakravebi gamoiyeneba `ansamblSi~ (dasartyami, simebiani, klaviSebiani da sxva). musikis istoriidan: informacias `cicinaTelas~ avtoris, daviT faRavas Sesaxeb misi 58 qaliSvili, pediatri barbare faRava gvawvdis. cnobili eqimi daviT faRava didad musikaluri pirovneba yofila. swored misi SeTxzulia gaxalxurebuli simRera `cicinaTela~. XX saukunis dasawyisSi firfitac ki gamosula daviT faRavas saavtoro da megruli simRerebiT. man oTxwledi quTaisSi daamTavra da swavla Tbilisis saTavadaznauro gimnaziaSi ganagrZo. cxovrobda cnobili bukinistis – sosiko merkvilaZis ojaxSi. im droisTvis sosikos saxlSi bevr gamoCenil ada- daviT faRava mians ucxovria, maT Soris akaki wereTelsac. isini male damegobrebulan. gimnazisti faRava yvelgan Tan axlda mgosans: duqanSi, mwerlebTan Sekrebaze. akakis xSirad stumrobdnen ilia WavWavaZe da ivane maCabeli. swored aq moismina daviTma akakis leqsebi pirvelad da gadagdebuli an dawunebuli furclebisgan `wignic~ ki Sekra. dResac faRavebis ojaxSi inaxeba es wigni, romelzedac ioseb griSaSvils wauweria: `daTiko faRavas sakuTrebaa~. daviTi saucxood mReroda da Tan mSvenier melodiebsac Txzavda: erTxel daviTs akakisTvis `cicinaTela~ umReria. akaki simReriTac da daviTis namReriTac aRfrTovanebula. `cicinaTela~ yvelas xalxuri hgonia, magram gairkva, rom es xalxis sayvareli da popularuli simRera daviT faRavas SeTxzulia. The Beatles miTiTeba: Cven SeviswavleT Sotlandiuri xalxuri simRera “My Bonnie” igive simRera movismineT ansambl “The Beatles“ SesrulebiT. am gakveTiliT viwyebT axal rubrikas `mzis sxivi musikaSi - The Beatles”, ufro farTod gavecnobiT maT Semoqmedebasa da biografias. agreTve movismenT 1967 wels daweril erT-erT ulamazes simReras ”Penny Lane”. peni-leini im quCis saxelwodebaa, sadac “The Beatles“–ma gaatares bavSvoba. 59 gakveTili 55, 59, 63 musikaluri pauzebi mizani: marto da sxvenTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; musikis elementaruli Teoriis sawyisebis gacnoba-gaazreba; sanoto sistemis niSnebis amoicnoba da Cawera resursi: audiokaseta, sanoto rveuli xangrZlivoba: 135 wuTi 1. mxiaruli notebi: Seswavlili Teoriuli masalis ganmeoreba-ganmtkiceba TiTqmis yvela gakveTilze; myari da meryevi safexurebi; intervalebi; notebis grZlioba; maTi gamowera sanoto rveulebSi da gamRereba. miTiTeba: TiTqmis yvela gakveTilis bolos rubrikaSi `gaixsene intervali~ vimeorebT intervalebs primadan – oqtavamde, gamRerebiT da gamoweriT. bavSvma damoukideblad unda upasuxos kiTxvebs da `do~-dan `do~-mde Tanmimdevrulad yvela rva intervali unda aagos. es axali forma intervalebis gameorebisa xels Seuwyobs am masalis ukeT gaazrebasa da damaxsovrebas. 2. musikaluri pauzebi: am TemaSi gaerTianda sami gakveTili: IV, VIII da XII. samive pauzebis Temas exeba – mTeli, naxevari da meoTxedi grZliobis pauza. gakveTili ufro saxaliso da mravlismomcveli rom iyos, maswavlebeli sxvadasxva saintereso ambavs mouTxrobs bavSvebs. aristotelesa da aleqsandre makedonelze (IV gakveTili); ilia WavWavaZesa da mis pedagog – nikoloz mTavriSvilze (VIII gakveTili). mecxre gakveTilze bavSvebi usmenen beThovenis `zazunas~ violinosa da fortepianos SesrulebiT, ixseneben meore klasSi naswavl simReras da gamoicnoben simReris avtorsa da nawarmoebis saxelwodebas. es saintereso istoriebi mravalferovans xdis TiToeul gakveTils da avsebs musikaluri pauzebis Temas. mxolod musikalur pauzebze saubari, vfiqrob, Zalzed mSrali da bavSvebisTvis mosawyeni iqneboda. es saxaliso gakveTilis Catarebis erTgvari xerxia. maswavlebels SeuZlia nebismieri sxva istoria uambos maT an waukiTxos zRaprebi, leqsebi; SeiZleba TviTon bavSvebmac gaixsenon raime adre naswavli an gagonili. merve gakveTilze maswavlebeli bavSvebs ilia WavWavaZis leqss `tyem moisxa foToli~ ukiTxavs da am teqstze simReris SeTxzvas avalebs. aseTi davalebis Sesrulebisas (xarisxs mniSvneloba ara aqvs) bavSvebi ramdenime unar-Cvevas iZenen. es aris interesi axlis gagebisa da Seqmnisa, fantaziis unari, pasuxismgeblobis grZnoba, kompoziciis, gemovnebis, azrovnebis unari da SemoqmedebiTi niWi. ra Tqma unda, yoveli bavSvi am davalebas Taviseburad Seasrulebs da swored es aris sagulisxmo - aseTi formis davalebebi maT TviTmyofadobas uviTarebs. TiToeul maTganSi devs Semoqmedebis unari da niWi, rasac gamomJRavneba, ganviTareba da movla sWirdeba. rac Seexeba pauzebs: yoveli gakveTilis bolos mocemulia mTeli, naxevari da meoTxedi pauzis ganmarteba, sa- 60 varjiSoebi da musikaluri testebi. maswavlebeli pauzebis xangrZliobas notis grZliobas ufardebs. es yvelaferi ki pauzebis ufro kargad Seswavlasa da gagebaSi gvexmareba. vfiqrob, rom am sam gakveTils aRmzrdelobiTi mniSvnelobac aqvs. TvalsaCinoa maswavleblisa da bavSvebis urTierToba, megobruli damokidebuleba erTmaneTis mimarT da rac mTavaria, yvelaferi es bavSvebSi sikeTis, silamazisa da siyvarulis aRzrdas emsaxureba. miTiTeba: musikaluri pauzebis gacnobisas maswavlebelma TiToeuli maTganis dafaze daweris Semdeg, bavSvebic aucileblad unda gamoiyvanos dafasTan da daawerinos pauzebi. isini ase ufro advilad aRiqvamen da daimaxsovreben masalas. maswavlebels SeuZlia zustad ise Caataros gakveTili, rogorc es moswavlis wignSia mocemuli (IV, VIII da XII). rCevisaTvis: maswavlebels SeuZlia agreTve gamokiTxos da klasSi violinosa da fortepianoze damkvreli bavSvebi aRmoaCinos. bevri maTgani, albaT, samusiko skolaSi dadis. misces maT notebi da daavalos Seiswavlon da Seasrulon klasSi beThovenis `zazuna~ duetSi. es danarCenebisaTvis sanimuSo magaliTi iqneba da SeiZleba maTac gauCndeT romelime sakravze dakvris survili. miTiTeba: saqarTveloSi beThovenis nawarmoebebis Sesrulebis didi tradicia arsebobs. misi safortepiano koncertebi da sonatebi pirveli qarTveli pianistis aloiz mizandaris repertuarSic Sedioda. 1927 wels venaSi gamarTul koncertze aloiz mizandarma Seasrula beThovenis me-3 safortepiano koncertSi kadencia sakuTari interpretaciiT.1927 wlis 4 aprils TbilisSi beThovenis gardacvalebis 100 wlisTavisadmi gamarTul koncertze pirvelad Sesrulda me-9 simfonia. is Seasrula `axalgazrda qarTvel musikosTa sazogadoebis simfoniurma orkestrma~ ivane faliaSvilis diriJorobiT. mis safortepiano koncertebsa da sonatebs asrulebdnen cnobili qarTveli pianistebi: anl.v. beThoveni astasia virsalaZe, nodar gabunia, eliso virsalaZe. musikaluri leqsikoni kadencia _ virtuozuli pasaJi an solo improvizaciuli nawili, romelic gvxvdeba instrumentul koncertebSi. XVIII s.-mde mas notebSi ar aRniSnavdnen. igi warmoadgenda Cadgmul epizods, sadac Semsrulebeli Tavis ostatobasa da improvizaciuli niWis demonstrirebas axdenda. 1809 wels beThovenma pirvelad Cawera Tavis safortepiano koncertSi da es tradicia dRemde grZeldeba. 61 beThovenis Semoqmedeba: 9 simfonia 11 uvertiura 5 safortepiano koncerti 1 saviolino koncerti 16 simebiani kvarteti 6 saymawvilo sonata fortepianosaTvis 32 safortepiano sonata 10 sonata violinosa da fortepianosaTvis 32 variacia opera “fidelio” sxvadasxva safortepiano piesa 40-mde simRera fortepiano, romelzec ukravda beThoveni gakveTili 69-71 `Citi da mela~ blic-opera mizani: marto da sxvebTan erTad simReris, ritmis damaxsovrebisa da gamoxatvis unar-Cvevebis ganviTareba; mosmenili ambisa da Seswavlili simReris yoveldRiurobasTan dakavSireba; musikis mosmeniT gamowveuli ganwyobis gadmocema; SemoqmedebiT procesSi aqtiuri monawileoba; resursi: audiokaseta xangrZlivoba: 135 wuTi `Citi da mela~ qarTuli xalxuri zRapris mixedviT personaJebi: deda Citi, sami bartyi, mela da bavSvebi. zRaparSi erT tyeSi momxdari ambavia moTxrobili. scenis siRrmeSia didi pano, romelzec tyea daxatuli, SuagulSi SemaRlebuli adgilia didi budiTa da sami bartyiT, romelTac Tavs deda Citi dastrialebs. deda Citis roli SeiZleba maswavlebelma iTamaSos. es fsiqologiurad dadebiTad imoqmedebs bavSvebze da xels Seuwyobs maTi da maswavleblis axlo urTierTobasa da siyvaruls. moqmedi pirebi Sesaferis kostiumebSi arian gamowyobilni. JRers musika. bavSvebis gundi wres Semoartyams budes da mReris simReras - `mxiaruli gazafxuli~. magram sanam simReras Seasruleben, Txrobas iwyebs erT-erTi bavSviavtori. avtori: `gazafxulda, Citma-Cioram erTi xis totze bude gaikeTa da male iqidan sami bartyis JivJivic moisma. bartyebis xma meliamac gaigona, micunculda xesTan da ai, ra moxda...~ am dros msunagi melia deda-Citis budes miepareba da bartysa sTxovs. bartyebs melia ar SeWams, zurgze mokidebuli gudaSi Casvams da wacunculdeba. amas samjer imeorebs. bolos damwuxrebuli deda Citi saSvelad bavSvebs mouxmobs. bavSvebi daedevnebian melas, kudiT daiWeren, xels ar uSveben da kudis sanacvlod bartyebs mosTxoven. bavSvebi: `melakuda, melakuda, dagvibrune bartyebi. keTil saqmes ra sjobia, gons moege 62 da gaaTavisufle sawyali bartyebi, gaxdi Cveni megobari... Tu ara da, icode, kuds dakargav!..~ melakudas kudis dakargvisa SeeSindeba da deda-Cits bartyebs daubrunebs. bavSvebi da deda-Citi apatieben melas danaSauls. speqtaklis bolos ki yvela erTad sikeTesa da siyvarulze mRerian da cekvaven. miTiTeba: am mcire musikaluri speqtaklis Catareba SegviZlia saklaso oTaxSi an skolis darbazis scenaze. mas simbolurad blic-opera vuwodeT, raTa bavSvebma kidev erTxel gaixsenon saopero Janri. meore klasSi Cven ukve visaubreT operis raobaze da imaze, Tu xelovnebis romel dargebs aerTianebs igi. gavecaniT Tbilisis saopero Teatrs, movismineT ariebi operidan `abesalom da eTeri~. mesame klasSi vano gokielis opera `wiTelqudas~ mixedviT Tojinuri speqtakli davdgiT. axla ki `Citi da melas~ ambavi gaviTamaSoT da patara musikaluri speqtakli, anu blicopera davdgaT. Blitz germanulad elvas niSnavs, xolo musikaSi mas SegviZlia aseTi interpretacia mivceT. blic-opera –musikaluri speqtaklia, romelic mcire drois monakveTSi, swrafad sruldeba. kiTxva: xelovnebis ra dargebisgan Sedgeba opera? pasuxi: (musikis, qoreografiis, mxatvrobis, literatura-poeziisagan). - xelovnebis romeli dargi ar aris gamoyenebuli Cvens blic-operaSi? – ekiTxeba maswavlebeli. - qoreografia, – pasuxoben bavSvebi. - bavSvebo, moifiqreT, romeli da rogori cekva SeiZleba CavrToT speqtaklSi? (ferxuli, valsi, qarTuli cekva.) sasurvelia, rom bavSvebma speqtaklisTvis TviTon daxaton da daamzadon dekoraciebi (xe, yvavilebi, bude), niRbebi, raSic maT aucileblad Cven unda davexmaroT. speqtaklSi monawileobs mTeli klasi – avtori, personaJebi. SesaZlebelia, blic-opera cekviT – erTiani sazeimo ferxuliT davamTavroT. fsiqologiuri gansjisaTvis Citi da mela - am mcire moculobis blic-operis daxmarebiT bavSvebi maTTvis misawvdomi da saxaliso formiT axdenen musikis erT-erT yvelaze rTul da sintereso JanrTan – operasTan - Sexebas. masSi monawile personaJebis mcire sasimRero nomrebis monacvleobiT bavSvebi eCvevian erT jgufSi SeTanxmebul muSaobas, maT uyalibdebaT zRapris SemoqmedebiTi gaTamaSebis, sakuTari Tavis gakontrolebis, erTmaneTis mosmenisa da jgufis warmateba-warumateblobis gaziarebis unari, aseve, mizanswrafuloba, Tanmimdevruloba, pasuxismgeblobis grZnoba. am Janris nawarmoebiT xdeba maTi miCveva da daaxloeba iseTi maRali donis xelovnebasTan, rasac opera hqvia. blic-opera “Citi da mela” kargi saSualebaa bavSvebSi keTilganwyobili urTierTobebis, maT cnobierebaSi humanizmis ideebis damkvidrebisa da borotebaze sikeTis gamarjvebis warmoCenisaTvis, maTi maRali socialuri mrwamsis, mimtevebel pirovnebebad CamoyalibebisaTvis. 63
Documenti analoghi
mzis sxivi musikaSi
avtori da jgufis xelmZRvaneli - maia oTiaSvili
avtori - irina miqaZe
eTnomusikosi - marina xuxunaiSvili
Finale 2008-is gakveTilebis momzadeba - mixeil vawaZe
gitaris gakveTilebis mozadeba - Tamaz g...
qimia 11
sarezervo _ 10 (TiToeul Temaze saWiroebisamebr 1 an 2 saaTi;
referatebisa da proeqtebis prezentaciisTvis _ 6.
gonivruli skolebi
miuxedavad amisa, Cemeuli terminebi ufro momwons, vinaidan
isini ara marto imas asaxaven, rac moswavlem unda ESeiZinos, aramed
imasac, rogor unda gamoiyenos SemdgomSi. kerZod, SenarCuneba
da aqtiur...
media da bavSvTa uflebebi
• ra aris mTavari Tqvens siuJetSi: Tavad bavSvi/axalgazrda Tu misi fizikuri nakli? gagvacaniT Tu ara Tqveni siuJetis gmiris vinaoba? mieciT
Tu ara siuJetis gmirebs saSualeba, TviTon ilaparakon sak...