agraruli saq-14a.indd
Transcript
agraruli saq-14a.indd
nomerSi waikiTxavT: ასკა IN VITRO — uviruso kartofilis Teslis warmoeba ASCA 7 is roli da daniSnuleba 8 qisofmilis meurneobaSi gavrcelebuli niadagebi da maTi aRwera 11 saqarTveloSi ახალი აგრარული საქართველო AKHALI AGRARULI SAQARTVELO (New Agrarian Georgia) ყოველთვიური სამეცნიეროსაინფორმაციო ჟურნალი. Monthly scientific-informative magazine ივნისი, 2012 წელი. #6 (14) სარე რედაქ დაქციო ციო კო კოლე ლეგი გია: ა: სა შოთა თა მა მაჭა ჭარაშ რაშვი ვილი ლი (მთ. (მთ. რედაქტორი), რედაქტორი), შო ნუგზარ ებანო იძე,ამი მიხეილ სოხაძე, ზვი ად ბრეგ ვაძე, რან ადე იშვილი, თამარ სანიკიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, კა ხა ლაშ ხი, მიხეილ სოხაძე, თამთა გუ გუშვილიკონ (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). თამარ სანიკიძე, სტანტი ნე გურ გენიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, მარიამ ლებანიძე, თამ თა ნი გუეგუშ ლიჭო: (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). სამეც როვისაბ აკადემიკოსები, მეცნიერებათა დოქ ტო ბი, საბ პრო ფესორები: სა მეც ნირე ერო ჭო: რევაზ მახარობლი ძე ნი (თავმჯდომარე), აკადემიკოსები, მეც ერებათა ნოდარ ჩხარ ვილი, დოქ ტორე ბი,ტიშ პრო ფესონუგ რეზარ ბი: ებანოიძე, პეტ რე მა ნას დაშლი ვიძე ლი,(თავმჯდომარე), ზვიად ბრეგვაძე, ელრე ვაზ ხაყი რობ გუდარ ჯა გუჩხარ გუშვი ლი, ზაურ ხიყი ძე, ნო ტიშ ვილი, პეტჯუ რელუ ნას დაშზუ ვირაბ ლი, ჯინგუ ჯი ხაძე, ადოლ ლაშჯუ ვილუ ლი,ხილე ელ ჯა გუგუშ ვილი,ტყე ზაშეურ ძე,რი ნოზა ძე, ჯინ ნატო ვლაადე დიმერ ცანავა, ზუ რაბ ჯიხაკაკაბაძე, ძე, ამირან იშვილი, კუკურიტყე ძერი ა, ამი ადოლ შელაშ ვირან ლი, ადე ლეიშ რივილი, ნოზაკა ძე,ხანატო ლაშხი, ომარ თევდორაძე, კაკაბაძე, ვლადი მერ ცანავა,ნუგ კუზარ კური ძერია, სარჯველაძე, დავით ბედია,თევდორაძე, თენგიზ ყურაშვილი, რე ვაზ თევდორა ძე, ომარ კოვით ბა კო მავი რნიშ და ბება დილა ა, ძე, თენნუკ გიზრიყუმე რაშ ლი,ვილი. კობა კობალაძე, ნუგზარ ებანოიძე, ნი კოლოზ ზაზაშვილი, ნუკრი მემარნიშვილი. გამომცემელი: “აგრარული სექტორის კომფუძ პანიენე ბის ასოციაცია” (ასკა); დამ ბელი: Agraruli Sectoris “აგრარული სექტორის Companiebis asociacia კომ პანიების ასო ციაცია”(ASCA); (ასკა); (Association Sectoris of Agrarian Sector Companies). Agraruli საქართველოსasociacia რეგიონული ეკონომიკური Companiebis (ASCA); პრიორიტეტების კვლევითი ცენტრი. “რეგიონიკა”; (Association of Agrarian Sector Companies) Regionica Georgian რე დაქციის- მი სამართი:Research Center for Regional Economic Priorities. თბი ლისი (0119), აგლა ძის ქ. # 32 რედაქცი ის მისა+995 მართი: ტელ/tel: 34-76-33/ (99) 16 -18-31 თბილისი (0119), აგლაძის Tbilisi (0119), Agladze str. ქ.##3232 ტელ/tel:[email protected] +995 (33) 2 34-76-33 e-mail: +995 (99) 16 -18-31 Tbilisi (0119), Agladze str. # 32 editor of English version Tamta Gugushvili e-mail: [email protected] Web: www.regionica.org/journal.html დააკაბადონა გიორგი მაისურაძემ editor of English version Tamta Gugushvili დაიბეჭდა შპს “დიოსის” სტამბაში ჟურნალი ხელმძღვანელობს დააკაბადონა გიორგი მაისურაძემ თავისუფალი პრესის პრინციპით. The magazine principal of free press. ჟურნა ლი ხელuses მძღვაthe ნელობს © სასუ ავტო რო პრე უფლე დაცუ ა. თავი ფალი სისბაპრინ ცილი პით. author uses rightthe is principal protected.of free press. Thethe magazine © საავტორო უფლება დაცულია. ლარი the author ფასი right is5 protected. რეფერირებადია 2011 წლიდან WORLD მსოფლიო TECHNIC ტექნიკა Tbilisi tel./faqsi: (+995 32) 2 35 10 05. tel.: (+995 32) 2 34 76 33, (+995 32) 2 34 45 37 www. worldtechnic.ge ივნისი, 2012 ივნისი 4 ev ro pis sa i no va cio politika sof lis me ur ne o ba Si qeris nacrisadmi gamZleobis wyaroebis gamovlena yvela wevri saxelmwifo advilad Tanxmdeba, rom s s/s s politika erTiani unda iyos. esp ganxorcielebaze evrokavSiris biujetis naxevari ixarjeba (daaxloebiT 50 mlrd. evro wliurad). (2009-2011 ww. kvlevis Sedegebi) 14 15 TeTrTaviani kombosto 17 totopipinnammzebusumrizidara giu~ jiSsa 19 zoda gi`marermaTiriramlo`vasebr~ xorcze moxarSuli Zexvis damzadeba 20 saxlis pirobebSi 12 xorblis seleqciis saerTaSoriso seminari saqarTveloSi - globaluri gamowvevebi da axali teqnologiebi xorblis warmoebaSi BR. CAPITATA (L) LIZG MASHCIO-GASPARDO-s SP xazis zusti Tesvis pnevmaturi saTeselebi: 22 23 komforti,- siminZtelavleqre,ti bobis Tanamedrove 25 gaT saSualebebi 28 sointenko sikalurimaxasmeTokulditivirebis 32 Tesvis kalendari glisSi `hitleris Zroxis~ 33 inaRor Zinebas cdiloben SP DORADA; SARA; ST STELLA; SI SIMONA da SILVIA XERION 30 venaxis sarwyavi sistemebi da morwyvis wesebi morwyvis mizania vazis zrdis gagrZeleba, mosavlianobis amaRleba da produqciis xarisxis gaumjobeseba. Jurnali `axali agraruli saqarTvelo~ gTavazobT xelsayrel sainformacio da sareklamo momsaxurebas. JurnalSi erTi kvadratuli santimetri sareklamo farTis Rirebuleba Seadgens: ydis meore gverdze — 60 TeTrs (mTliani gverdi — 350 lari), boloswina gverdze — 50 TeTrs (mTliani gverdi — 300 lari), bolo gverdze — ukana ydaze — 60 TeTrs (mTliani gverdi — 350 lari). Sida gverdebze — 35 TeTrs (mTliani gverdi — 200 lari). JurnalSi ufasod SegiZliaT ganaTavsoT gancxadebebi Tqveni meurneobis, sasoflo-sameurneo teqnikis, inventaris, pirutyvis da sxva produqciis yidva-gayidvis Sesaxeb. Jurnali „axali agraruli saqarTvelo” referirebadia 2009 wlidan. samecniero statiis moculoba reziumis TanxlebiT ar unda aRematebodes 1,5 intervaliT, 12-iani SriftiT nabeWd 5 Tabaxis gverds. samecniero statiis gamoqveyneba ufasoa. axali agraruli saqarTvelo გამოცდილება ev ro pis sa i no va cio politika sof lis me ur ne o ba Si 2009 wlis dekemberSi evrokavSiris soflis meurneobisa da meTevzeobis sabWom evropis erTiani sasoflo-sameurneo politikaSi (esp) Sesatani cvlilebebis (s (s/m m konkurentunarianobis gazrda, garemos dacva da axali samuSao adgilebis Seqmna, esp saerTo gamartiveba) sakiTxi ganixila. cvlilebebi asaxavs mimdinare lisabonis procesis moTxovnebsa da, agreTve, 2020 wlamde sainovacio politikaSi mosalodnel tendenciebs. evropaSi eqspertebi, maT Soris soflis meurneobisa da agraruli ganviTarebis komisioneri, acxadeben, rom Tu evropis soflis meurneoba ganaxlebisa da inovaciis gzas ar daadgeba, igi konkurencias ver gauZlebs. SeiZleba mogveCvenos, rom es gadaWarbebuli naTqvamia. marTlac, evropis soflis meurneobas, imis gaTvaliswinebiTac ki, rom gafarToebis procesSi mas SedarebiT naklebganviTarebuli qveynebis jgufi SeuerTda, Zalian maRali maCveneblebi aqvs: 2010 wels soflis meurneobam, metyeveobasTan da meTevzeobasTan erTad, daaxloebiT 400 mlrd evros produqcia awarmoa (aqedan s/m - 375 mlrd. evro), ganaxorciela 90 mlrd evros eqsporti. kvebis mrewvelobasTan (950 mlrd. evro) erTad ki mTlianad, evrokavSiris mSp-s 12% Seqmna. zemoaRniSnuli miRwevebis miuxedavad, evrokavSirSi Tvlian, rom s/s politika unda Seicvalos. igi inovaciisa da mdgradobis mimarTulebiT unda wavides, radganac erTi mxriv, subsidirebiT fermerebisTvis Seqmnili „sasaTbure” pirobebis SenarCuneba SeuZlebeli xdeba, xolo meore mxriv, 4 axali agraruli saqarTvelo soflis meurneobis winaSe axali gamowvevebi gaCnda: mdgradi ganviTareba klimatis cvlilebis pirobebSi; organuli s/m ganviTareba; sursaTze fasebis zrda; biosawvavis warmoebis aucilebloba da sxv. evrokavSiris erTiani sasoflosameurneo politika ((CAP CAP) evrokavSiris doneze sasoflosameurneo politika cnobilia erTiani sasoflo-sameurneo politikis (esp) saxeliT. igi jer kidev 1957 wels evrogaerTianebis Sesaxeb romis SeTanxmebiT ganisazRvra da misi mizani iyo: 1) sursaTis stabiluri mowodeba misaReb fasad; 2) fermerebisTvis Rirseuli cxovrebis standartis uzrunvelyofa; 3) teqnikuri progresis gziT sasoflo-sameurneo warmoebis nayofierebis gazrda. rogorc vxedavT, teqnikuri progresi Tavidanve iyo s/s poli- tikis erTerTi mTavari mimarTuleba. wlebis ganmavlobaSi esp-m mravali cvlileba ganicada. amJamad masSi asaxulia lisabonis procesis suliskveTeba - zrdisa da meti samuSao adgilisken swrafva, - da ZiriTadi moTxovnebi inovaciis, ganaTlebis, sainformacio teqnologiebis ganviTarebisa da sxva sferoebis mimarT. es niSnavs, rom lisabonis strategia iseTive samarTliania soflis meurneobisTvis, rogorc industriuli seqtorisTvis. yvela wevri saxelmwifo advilad Tanxmdeba, rom s/s politika erTiani unda iyos. esp ganxorcielebaze evrokavSiris biujetis naxevari ixarjeba (daaxloebiT 50 mlrd. evro wliurad). amdenad, es politika evrointegraciis erTerTi uZlieresi meqanizmia (sabaJo sivrcesTan, uvizo gadaadgilebasTan da saerTo fulTan erTad). esaa seqtori, sadac qveynebis politika SeTanxmebulia da didwilad evrokomisiis mier imarTeba. Tu gavixsenebT, rom s/m saerToevropuli warmoebis SedarebiT mcire nawili ukavia, aseTi yuradReba s/m da, saerTod, soflis ganviTarebis mimarT, mianiSnebs, rom misi mniSvneloba evropisTvis Sors scdeba produqciis moculobiT gamoxatul faseulobas. tipuri s/s warmoebis moculoba, TiToeul momuSaveze Semosavlis done da warmoebaSi CarTul adaივნისი, 2012 გამოცდილება mianTa ricxvi mcirea (saSualo evropuli fermis wliuri Semosavali daaxloebiT 35,000 evroa), rac mas kvlevebis sakuTari ZalebiT Catarebis saSualebas ar aZlevs. kvlevebisTvis evrogaerTianeba CarCo programebSi iTvaliswinebda saxsrebs. es, wevri qveynebis s/s kvlevis programebTan erTad (ix. qvemoT), evrokavSirSi kvlevis saWiro dones qmnida. kvlevis Sedegebis fermerebamde dayvana evrokomisiis mTavari sazrunavi iyo. saTanado meqanizmebs (samsaxurebs), romelsac msoflioSi iqstenSens (extension) uwodeben, xolo evrokavSirSi ufro xSirad mrCevelTa samsaxurebs (advisory services), wevri saxelmwifoebi da regionuli mTavrobebi qmnidnen. esp Tavdapirvelad koncentrirebuli iyo s/s warmoebis zrdaze uxdida ra fermerebs warmoebis zrdisTvis, man STambeWdav Sedegebs miaRwia. droTa ganmavlobaSi esp-m axali JReradoba SeiZina. sursaTiT TviTuzrunvelyofa usafrTxoebisa da mdgradobis garantiaa. soflad mosaxleobis tradiciuli saqmianoba qveynisTvis misi rekreaciuli da socialuri mniSvnelobis SenarCunebas niSnavs. agroproduqtebi evropis qveynebis imijisa da erovnuli identurobis mniSvnelovani elementia (Zneli warmosadgenia safrangeTi Rvinisa da koniakis, holandia yvelis, germania da CexeTi ludis gareSe). soflis meurneobis mimarT yuradRebas amZafrebs sursaTze fasebis zrdis perspeqtiva. Zlieri faqtori gaxda evrokavSiris valdebuleba Seamciros naxSirorJangis emisia da am mizniT gazardos biosawvavis warmoeba (es sakiTxi evrokavSiris energetikul damoukideblobasTanacaa gadajaWvuli). am moTxovnilebebis Sesabamisad, 2001 wels evrokavSiris sabWos gioteborgis sxdomaze miiRes gadawyvetileba “... sabWo SeTanxmda, rom esp Tavis momaval ganviTarebaSi, sxva miznebTan erTad, wvlils Seitans mdgradi ganviTarebis miRwevaSi jansaR, maRali xarisxis produqtebze, ekologiurad mdgrad warmoebis meTodebze (organuli warmoebis ივნისი, 2012 CaTvliT), ganaxlebad nedleulsa da biomravalferovnebis dacvaze zrunvis gaZlierebis gziT”. es tendencia esp-Si inovaciuri midgomis gaZlierebas niSnavda. Esp-s reformireba 2005 wels, ganaxlebuli lisabonis strategiis miRebis Semdeg, lisabonis strategiis Sesaxeb evrokavSiris sabWos 2003 wlis gadawyvetilebaTa Sesabamisad gagrZelda da. pirvel rigSi, fermerebisTvis pirdapiri fuladi daxmareba gaimijna produqciis warmoebisgan anu fermers daxmareba konkretuli produqtis warmoebisTvis aRar eZleva (es procesi mTlianad damTavrebuli araa). daiwyo daxmarebis gacema fermis garkveuli standartebiT (garemosdacviTi da sxva) movlisa da SenaxvisTvis, ramac fermerebis garemos dacviTi aqtioba gaaZliera. saTanadod, gaZlierda fermerebis mcdeloba ewarmoebinaT inovaciuri produqtebi, radganac maTi gadawyvetilebebi bazris moTxovnilebaze gaxda damokidebuli da ara ama Tu im produqciis warmoebis fulad stimulirebaze. esp-Si gaZlierda, agreTve, xarisxiani warmoebisa da standartebis gaumjobesebis mxardaWera. 2007 wlidan pirdapiri daxmarebis Sekvecis Sedegad gamonTavisuflebuli 1 mlrd. evro weliwadSi gadairTo soflis ganviTarebis amocanebze (miwis marTva, soflis ekonomika, konkurentunarianoba). evrokavSiri soflis an sasoflo sivrcis OECD ganmartebas ey- rdnoba, romlis Tanaxmad esaa teritoria, sadac 1 kv. kilometrze 150 adamianze naklebi cxovrobs (iaponiaSi 500 naklebi). sasoflo sivrces evrokavSiris teritoriis 90% ukavia da iq mosaxleobis daaxloebiT 50% cxovrobs. ra Tqma unda, soflis ganviTarebis centraluri sakiTxi kvlav sasoflo-sameurneo warmoebis ganviTarebaa. magram, sofelsa da qalaqs Soris socialuri gansxvavebis SemcirebisTvis (rac gamoixateba SemosavlebSi sagrZnobi gansxvavebiT, informaciis xelmisawvdomobiT da sxva), aranakleb mniSvnelovania soflad momsaxurebisa da warmoebis ganviTareba. SemuSavda e. w. “erTi gadaxdis sqema” romlis Tanaxmad, fermeri Tanxas miwisa da, sazogadod, garemos garkveuli moTxovnebis Sesabamisad movla-patronobis sanacvlod Rebulobs. am standartebis dacva sakmaod rTulia. sakmarisia imis Tqma, rom moTxovnebi evrokavSiris 19 direqtivisa da regulaciis Sesabamisadaa Camoyalibebuli. is exeba garemos dacvas; adamianebis, cxovelebisa da mcenareebis sijansaRes; cxovelebisTvis arsebobis pirobebs; sursaTis usafrTxoebas. Zneli warmosadgenia warmoebis sxva sfero, romelSic mewarmes erTdroulad amden pirobas uyeneben, rogorc soflis meurneobaSi. garda amisa, soflis meurneoba garemos Zlieri dabinZurebis wyaroa. saTburis gazis atmosferoSi gafrqvevis 30% meti miwis damuSavebis axali agraruli saqarTvelo 5 გამოცდილება Sedegia. klimatis cvlilebis zegavlenis Sesarbilebeli zomebis dagegmvisas es mniSvnelovani garemoebaa. ZiriTadi zomebi (strategiebi) aseTia: niadagis naxSirbadiT gamdidreba; mravalwliani mcenareebis kultivacia; klimatis damzogi mecxoveleoba; saarsebo garemos gavrcelebis dacva; degradirebuli wyalSemkrebebisa da saZovrebis aRdgena. fermerebisTvis finansuri da teqnologiuri/teqnikuri daxmarebis gareSe am mravalricxovan gamowvevebTan gamklaveba gaZneldeba. sakonsultacio samsaxurebi fermerebisTvis. zemoaRniSnuli pirobebis ukeT SesrulebisTvis esp-Tvis gankuTvnili saxsrebis nawili, 2003 da 2005 wlebis gadawyvetilebebiT, ixarjeba fermebis savaldebulo konsultirebis sistemis Seqmnaze, romelic fermerebs awvdis informacias imis Sesaxeb, Tu ra teqnologiebiT SeuZliaT maT Seasrulon moTxovnili pirobebi. zemoaRniSnuli gadawyvetilebebis Tanaxmad konsultirebis samsaxurebis Seqmna erovnuli mTavrobebis savaldebulo amocanaa, romelsac evrokomisia mxolod afinansebs. amave dros, es samsaxurebi rogorc qveynisa da regionis, aseve evrokavSiris sainovacio sistemebis nawilia. fermerebisTvis sakonsultacio samsaxurebis ganviTareba, Tumca, evrokavSiris doneze ar aris centraluri sa- 6 axali agraruli saqarTvelo kiTxi. am samsaxurebis ganviTareba upiratesad erovnuli da adgilobrivi sainovacio politikebis sazrunavia. soflis ganviTarebis programebi ganaxlebuli esp Tanaxmad, 20072013 wlebisTvis gamoyofili daaxloebiT 350 mlrd. evrodan 96 mlrd. soflis ganviTarebis programebze unda daixarjos, romlis mizania adamianebs daexmaros: bazarze orientirebuli soflis meurneobisadmi adaptaciaSi; konkurentul bazrebze gayidvebis dilerobis axali gzebis SemuSavebaSi; ekonomikuri da dasaqmebiTi aqtiobis donis amaRlebaSi; mikro-biznesebis ganviTarebaSi; inovaciisa da kvlevebis Sedegebis gamoyenebaSi; dinamiuri mewarmeobis gaZlierebaSi; agro-sasursaTo jaWvSi mimdinare procesebis marTvis gaumjobesebaSi; sainformacio teqnologiebis gamoyenebaSi. soflis ganviTarebis programebSi vlindeba esp evrointegraciuli rolis kidev erTi mxare — evropis regionebs, sofelsa da qalaqs Soris uTanasworobis aRmofxvra. soflis ganviTareba ufro farTo cnebaa, vidre soflis meurneoba. igi, erTi mxriv, am ukanasknelis gafarToebaa, xolo meore mxriv, misi mdgradi arsebobisa da ganviTarebis garantia. adgilobriv da erovnul mTavrobebs aqvT saSualeba soflis ganviTarebis sakuTari programebisT- vis evrokavSiris instrumentebis farTo speqtri gamoiyenon. zemoCamoTvlili mimarTulebebi, farTo gagebiT, inovaciuri saqmianobis waxalisebas emsaxureba. maTi mravali komponenti esadageba evrokavSiris regionuli ganviTarebis amocanebs, romelsac e. w. struqturuli fondebi afinanseben. iSviaTi gamonaklisebis garda, fermerebi daxmarebisTvis mimarTaven ara evrokomisias, aramed saTanado erovnul saagentoebs (maT sxvadasxva qveyanaSi gansxvavebuli saxelebi aqvT), an maT mier avtorizebul organizaciebs. eseni saxsrebs sami wyarodan iReben: erovnuli mTavroba; evropuli sasoflo-sameurneo garantiebis fondi — fermerebisTvis gadaxdis sqemebis funqcionirebisTvis; soflis ganviTarebis sasoflo-sameurneo fondi — soflis ganviTarebis programebisTvis. evrokavSiris marTvis sqemaSi meTevzeobis generaluri direqcia da soflis meurneobis generaluri direqcia gayofilia, Tumca Sinaarsobrivad, gansakuTrebiT Sida wylebSi Tevzis moSenebisa da soflis ganviTarebis sakiTxebSi, maTi saqmianoba gadakveTilia. soflis ganviTarebis sakiTxebi mWidrodaa dakavSirebuli, agreTve, tyesTan da metyeveobasTan, romelTa ganviTareba satyeo samoqmedo gegmis mixedviT warmoebs. gegma metyeveobasa da tyesTan dakavSirebuli warmoebis inovaciur, kvlevaze dafuZnebul ganviTarebas gulisxmobs garemos, ganaxlebadi energiis, axali produqtebis WrilSi. fermerebis umTavresi tradiciuli amocana sakvebis warmoebaa. amJamad, misi droiT gamocdili meTodebi Sezavebulia mecnierebisa da teqnikis miRwevebTan, raTa sakvebis sakmao raodenoba misawvdom fasad awarmoon. magram cxovreba evropeli fermerebis winaSe mdgar amocanebs ganuwyvetliv afarToebs da arTulebs. oleg SatberaSvili Sua aziisa da kavkasiis sasoflo-sameurneo kvleviTi institutebis asociaciis gamgeobis wevri ივნისი, 2012 მეთესლეობა IN VITRO — uviruso kartofilis Teslis warmoeba strategiuli kulturebis saTesle masalis warmoebas qveynis ganviTarebisaTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs. pirveladi gasamravlebeli masalis xarisxzea damokidebuli samrewvelo daniSnulebis Teslis raodenoba da xarisxi. TavisTavad, janmrTeli Tesli, romlis sruli deficitia dRes saqarTveloSi, sasursaTe kartofilis warmoebis moculobis da xarisxis garantia. dRes naTeli xdeba, rom soflis meurneobis tradiciul sawarmoo struqturaSi principuli cvlilebebis ganxorcielebis aucilebelebloba sul ufro aqtualuri xdeba, rac adekvaturi procesebis gamoyenebaze dafuZnebuli bioteqnologiuri meTodebis ganviTarebaSi gamoixateba. biologiis, medicinisa da soflis meurneobis sxvadasxva sferoebSi qsoviluri kulturis gamoyeneba sul ufro farTo mniSvnelobas iZens. mcenareTa mikroklonuri gamravlebis (in vitro) praqtikuli mniSvneloba is aris, rom aRniSnuli teqnologia uwyvetad, mTeli wlis ganmavlobaSi, gamravlebis maRali koeficientis, virusebisa da paTogenuri mikroorganizmebisagan gajansaRebuli sargavi da saTesle masalis warmoebas uzrunvelyofs. Teslwarmoebis sistemebis normalur funqcionirebas gadamwyveti mniSvneloba aqvs kartofilis indrustiis nayofierebisa da efeqturobisaTvis. Teslwarmoebis sistema dafuZnebulia janmrTel sawyis masalaze, romelic gadagvarebis minimaluri koeficientiTa da xarjebiT mravldeba. Teslwarmoebis sistemis mizania: 1. saukeTesod adaptirebuli jansaRi saTesle masaliT da maRalproduqtiuli eqsplantantebiT ZiriTadi da komerciuli Teslis mwarmoeblebis uwyveti momarageba (laboratoria); 2. lokalur pirobebSi saTesle bolqvebis intensiuri gamravlebis gziT janmrTeli saTesle masalis warmatebuli aRmocenebis uzrunvelyofa (fermeruli meurneoba, Ria grunti); uviruso kartofilis warmoeba Tanamedrove bioteqnologiis iseTi disciplinaa, romelic soflis meurneobaSi uzrunvelyofs mosavliივნისი, 2012 anobis zrdas. aSS da evrogaerTianebis qveynebi didi xania mimarTaven in vitro uviruso saTesle kartofilis miRebis teqnologias da am qveynebSi mosavlianoba, im qveynebTan SedarebiT, sadac es teqnologia danergili ar aris, 2-3 jer gazrdilia. maT rigSia saqarTveloc. wlebis ganmavlobaSi bioteqnologiis centri muSaobs am axali teqnologiis danergvaze, rac, ramdenime amerikul organizaciasTan U“Care”, “Umcor” TamanSromlobis Sedegad, ganaxorciela kidec. yvelaze saintereso is aris, rom Cven uari vTqviT saTburis gamoyenebaze da mcenareebi pirdapir Ria gruntSi gavitaneT. erTi mcenaridan fermerebma miiRes 10-15 cali bolqvi (super-super elita), rodesac saTburSi erTi mcenare iZleva 2-3 bolqvs. aman TavisTavad ekonomiuri danaxarjebis Semcireba gamoiwvia. bolo wlebia saqarTveloSi momuSave arasamTavrobo organizaciebs qveyanaSi kartofilis elituri Tesli SemoaqvT, zogjer a da b klasic, romelsac Semdgomi reproduqciis mizniT, mcire raodenobiT urigeben fermerebs. saqarTveloSi Semotanili erTi tona aseTi Tesli 1100-1200 evro jdeba. aseTi Tanxa saqarTveloSi mcxovrebi fermerebis 85%-isTvis miuwvdomelia, amitom Tavs uflebas ver aZleven, isargeblon elituri saTesle masaliT. amis gakeTeba SeuZliaT mxolod im fermerebs, romlebsac zurgs arasamTavrobo organizaciebi umagreben. aseTebi ki cotani arian. Tumca sxvisi daxmarebis imedad didxans gaCereba ar SeiZleba, amitom aucilebelia saqarTveloSi Seiqmnas kartofilis elituri Teslis warmoebis kompania. romelic laboratoriasTan erTad fermerebs elituri saTesle masaliT moamaragebs. fermerebs unda SeuqmnaT iseTi pirobebi, rom adgilze warmoebul elitur TeslSi maT gadaixadon imdenive, an naklebi, rasac ixdis holandieli Tu germaneli fermeri Tavis qveyanaSi. aRsaniSnavia rom, dReisaTvis saqarTveloSi warmoebuli kartofilis elituri Tesls bazris 1%-sac ver uWiravs. amitom aucilebelia saqarTveloSi daiwyos adgilobrivad uviruso kartofilis elituri Teslis warmoeba, rac xels Seuwyobs qveyanaSi mekartofileobis ganviTarebas, rac pirvel rigSi xels Seuwyobs adgilobriv mosaxleobas, qarTvel fermerebs kartofilis mosavlianobisa da Semosavlebis gazrdaSi. qveyana ki miiRebs adgilobrivi warmoebis SedarebiT iaf da xarisxian produqts. saqarTvelos teqnikuri universitetis bioteqnologiis centris direqtori: maia kuxaleiSvili mecnier TanamSromlebi: nino murvaniZe, eka bulauri axali agraruli saqarTvelo 7 აგრო ქიმია აგროქიმია qimiis roli soflis meurneobaSi gasuli saukunis meore naxevridan, msoflio masStabiT soflis meurneobis sferoSi mniSvnelovnad gaizarda qimiuri elementebisa da naerTebis gamoyenebis maCvenebeli. niadagebis nayofierebis Semcirebis gamo, soflis meurneobis dargis mecnierebi da specialistebi, mosavlianobis amaRlebis mizniT, iZulebuli gaxdnen, sxvadasxva meTodebiT gaamdidron niadagebis struqtura da nayofiereba. bolo periodSi mkafiod gamoikveTa erT-erTi aseTi mimarTuleba, romelic cnobilia „soflis meurneobis qimizaciis” saxeliT. „qimizacia” zo gadad samecnie ro-teqnikuri prog resis erTerTi mimar Tulebaa, romelic da fuZ nebulia sxvadasxva sferoSi, qimiuri nivTierebebis, procesebis da meTodebis gamoye ne baze. soflis meurneobaSi dRes qimizaciis Semdegi ZiriTadi mimarTulebebia: — makro da mikro mineraluri sasuqebis da sakvebi fosfatebis warmoeba; — mcenareTa dacvis qimiuri saSualebebis (herbicidebis, zoocidebis, inseqticidebis da a.S.) gamoyeneba; — niadagSi, misi struqturis gaumjobesebis mizniT, kiris, TabaSiris da sxva nivTierebebis Setana; — mcenaris zrdisa da msxmoiarobis stimulatorebis gamoyeneba memcenareobaSi. — polimeruli masalebis warmoeba da gamoyeneba soflis meurneobaSi; — soflis meurneobaSi ekologiurad sufTa produqtebis warmoebis meTodebis danergva; — cxovelebis produqtiulobis gazrda stimulatorebiT da specialuri sakvebi danamatebiT. 8 axali agraruli saqarTvelo I. sasuqebis gamoyeneba da maTi klasifikacia mineraluri sasuqebis gamoyenebis efeqturoba mniSvnelovnad maRalia im SemTxvevaSi, rodesac isini gamoiyenebian paralelurad sxva agroteqnikur RonisZiebebTan erTad. xangrZlivi eqspluataciis Sedegad niadagi gaRaribda. es problema msoflio masStabisaa. niadagebs ukan ar ubrundeba mineraluri nivTierebebis 90%, romelic maTgan mcenareebis mier gamoiwoveba. dedamiwaze mosaxleobis zrdam sakvebi produqtebis warmoebis mniSvnelovani zrda ganapiroba, ramac Tavis mxriv gamoiwvia niadagidan sasargeblo mineraluri nivTierebebis gamotana da Sesabamisad maTi gamofitva. aseTi niadagebi gvaZleven dabali biologiuri xarisxis sakveb nivTierebebs, romlebic Sesabamisad amcirebs adamianebis energias da maT sicocxlisunarianobas. rogorc aRvniSneT niadagebis struqturisa da nayofierebis amaRlebis erT-erTi iZulebiTi mimarTuleba qimiuri nivTierebebis gamoyenebaa, magram unda gvaxsovdes, rom soflis meurneobaSi mineraluri sasuqebis da pesticidebis aras- wori da zedmeti doziT gamoyeneba aseve mniSvnelovan uaryofiT efeqts gvaZlevs, vinaidan is miRebul produqciaSi nitritebis da nitratebis siWarbes, aseve wyalsacavebis, zRvebisa da okeaneebis dabinZurebas iwvevs. soflis meurneobaSi gamoyenebuli sasuqebi Semdeg jgufebad iyofa: mineraluri, organuli, organo-mineraluri da baqteriuli. mineraluri sasuqebi — araorganuli nivTierebebia (ZiriTadad marilebi), romlebic Seicaven mcenarisaTvis aucilebel sakveb elementebs. maTi miReba xdeba araorganuli nedleulis qimiuri an meqanikuri damuSavebiT. isini Semadgenlobis mixedviT iyofian: azotovan, fosforovan, kaliumian da mikrosasuqebad (boris, molibdeniani da sxva). organuli sasuqebi — romlebSic mcenarisaTvis saWiro mkvebavi elementebi aris mcenareuli da cxoveluri warmoSobis nivTierebebSi (nakeli, torfi, fekaliebi, komtini, sakvebi narCenebi da sxva). organo-mineraluri sasuqebi — erTdroulad Seicavs organul da mineralur nivTierebebs. maTi miReba xdeba organuli nivTierebebis (torfis, mura naxSiris, fiqalebis), amiakis da fosforis mJaviT damuSavebis Sedegad, an organuli nivTierebebis (torfis an nakelis) fosforovan sasuqebTan SereviT. baqteriuli sasuqebi preparatebia, romlebic Seicaven niadagis organuli nivTierebebis mafiqsirebel ივნისი, 2012 აგროქი მია აგროქიმია mikroorganizmebs (azotobaqteriebi, niadagis nitragini da sxva). agregatuli mdgomareobis mixedviT sasuqebi SeiZleba iyos: — myari; — Txevadi; — suspenzia. agroteqnikuri zemoqmedebis mixedviT isini SeiZleba davyoT: pirdapir, irib, mcenaris zrdis maregulirebel preparatebad. II. pirdapiri zemoqmedebis sasuqebi uSualod mcenaris kvebisaTvis gamoiyeneba. isini Seicavs azots, fosfors, kaliums, magniums, gogirds, rkinas da mikroelementebs (B, M, Cu, Zn). pirdapiri zemoqmedebis sasuqebi iyofa: a) martiv, romlebic Seicavs kvebis erT-erT elements: azots, fosfors, kaliums, molibdens da a.S. eseni Tavis mxriv isini iyofian: azotovan sasuqebad, romlebic gansxvavdeba azotis naerTebis formiT (amiakuri, nitratuli, amiduri, maTi narevebi da sxv.); fosforovan sasuqebad, romlebic Tavis mxriv iyofa wyalSi da organul mJavebSi maTi xsnadobis mixedviT. wyalSi xsnadi sasuqebia: hidrofosfatebi; wyalSi uxsnadi sasuqebi (precipitatebi) ixsnebian limonis mJavisa da misi marilebis xsnarebSi. wyalSi Znelad xsnadi sasuqebi (fosforituli fqvili da martivi superfosfati). — kaliumiani sasuqebi iyofa: nedl marilebad (kainitisa da silvinitis marilebi), koncentrirebul marilebad, romlebic miRebulia bunebrivi kaliumis marilebis (KCL, K2SO4) gadamuSavebiT, nacari (merqnis da torfis) K2CO3 (potaSis) Semcveli. — mikro sasuqebi teqnikuri naerTebia, romlebic Seicavs mikroelementebs B (OH)3; H3BO3; amoniumis molibdati (NH4)2MO4 da sxva. b) kompleqsuri sasuqebi: Seicavs or mkvebav elements mainc. III. iribi zemoqmedebis sasuqebi gamoiyeneba niadagze qimiuri, fizikuri, mikrobiologiuri zemoqmedebisa da sasuqebis gamoyenebis pirobebis gaumjobesebis mizniT. magaliTad, niadagis mJavianobis ganeitralebisaTvis gamoiyeneba dafqvili kirqva, dolomiti, Camqrali kiri, niadagis mJavianobis ივნისი, 2012 asamaRleblad gamoiyeneba natriumis hidrosulfiti (NaHSO3). IV. niadagis qimiuri melioracia niadagis qimiuri melioracia tardeba maRali mJavianobis an tutianobis SemTxvevaSi. pirvel SemTxvevaSi tardeba mokirianeba (CaCO3) xolo meore SemTxvevaSi moTabaSireba (CaSO4 2H2O). V. mcenareTa dacvis qimiuri saSualebebi. yovelwliurad mavneblebis, sarevelebis da sxvadasxva daavadebebis gamo msoflio mosavlis 24% kargavs. soflis meurneobis zarali yovelwliurad 70 miliard dolars aWarbebs, amitom mavneblebTan, sarevelebTan da daavadebebTan sabrZolvelad soflis meurneobaSi iyeneben aTeul aTasobiT tona pesticidebs. rac yovelwliurad asiaTasobiT tona mosavlis SenarCunebis saSualebas iZleva. daniSnulebis mixedviT pesticidebi iyofa: — inseqticidebad (mavne mwerebTan sabrZolvelad); — fungicidebad (mcenarisa da niadagis sokovani daavadebebis samkurnalod); — herbicidebad (sarevelebis gasanadgureblad); — baqteriocidebad (mavne mikroorganizmebis mosapoveblad); — zoocidebad (mRrRnelebis mosaspobad); — sqesobriv atraqtantebad (mavneblebis satyuara da maTi ganadgureba); — repelentebad (mavne mwerebis SesaSineblad da mcenaridan mosaSoreblad); — hemosteriliantebad (mavne mwerebis sterilizaciisaTvis). pesticidebis farTo masStabiT gamoyeneba iZleva ara marto mosavlianobis zrdas, aramed iwvevs iseT uaryofiT movlenebs, rogoricaa: gareuli cxovelebis daRupva mindvrebis pesticidebiT damuSavebis gamo; pesticidebis gamoyenebis Semdeg mavneblebis masiuri gamravleba; pesticidebisadmi Seguebuli mavneblebis gamravleba. bunebaze pesticidebis mavne zegavlenis Semcireba SesaZlebelia mavneblebTan brZolis Semdegi meTodebis gamoyenebiT: — karantinis meTodi (mavneblebis gavrcelebis SezRudva); — seleqciuri meTodi (mcenareebis da cxovelebis iseTi jiSebis gamoyvana, romlebic uZlebs avadmyofobas da mavneblebs); — agroteqnikuri meTodi (niadagis damuSaveba, Teslbrunvis SemoReba da a.S.); — qimiuri meTodi (axali pesticidebis Seqmna, maRali amorCevis da Semdgomi daSlis unariT); — fizikuri meTodi (ultrabgeriTi, ultraiisferi da sxva); — biologiuri meTodiT (mavneblebis entomofagebis da parazitebis gamoyeneba; mtacebeli da mwerebis mWameli frinvelebis da ZuZumwovrebis gamoyeneba; mavneblebis axali agraruli saqarTvelo 9 აგრო ქიმია აგროქიმია avadmyofobis gamomwvevi mikrobebis da virusebis gamoyeneba). VI. pesticidebi pesticidebi warmoadgenen sxvadasxva qimiur nivTierebebs, romelTa daniSnulebaa mavne organizmebis ganadgureba. pesticidebis ZiriTadi nawili warmoadgens Sxamian nivTierebebs. pesticidiT mowamvla damRupvelia frinvelebisaTvis, vinaidan frinvelebi ufro metad mgrZnobiareni arian Sxamqimikatebis mimarT. pesticidebiT mowamvlis SemTxvevaSi frinvelis kvercxis naWuWi Txeldeba da is advilad tydeba. pesticidebi uaryofiT zegavlenas axdenen adamianis janmrTelobaze. mecnierebis mier dadgenilia, rom pesticidebis TiTqosda „uvnebeli” kvali sakveb produqtSi adableben avadmyofobisadmi adamianis winaaRmdegobis unars. organizmSi didi raodenobiT dagrovebis SemTxvevaSi isini iwveven alergias, diaTezs da sxva daavadebebs. pesticidebis umravlesoba miiReba sinTezuri gziT. maTi gamoyeneba rTulia da araerTgvarovani, erTis mxriv advilad movspobT mavneblebs da sarevelebs, meores mxriv isini uaryofiTad moqmedeben mcenareul da cxovelur samyaroze, maT Soris adamianzec. yvela ganviTarebul qveyanaSi pesticidebis gamoyeneba kanoniT reglamentirebulia, praqtikulad gamoiyeneba mxolod met-naklebad usafrTxo preparatebi. qimiuri pesticidebis gamoyeneba mizanSewonilia mxolod maSin, roca biologiuri preparatebi Sedegs ar gavZlevs. herbicidebi — warmoadgenen specialur qimiur nivTierebebs, romelTa daniSnulebaa sarevelebis mospoba. moqmedebis xasiaTis 10 axali agraruli saqarTvelo mixedviT isini arian masiuri da amorCeviTi zemoqmedebis. masiuri zemoqmedebis herbicidebi mTlianad spoben sxvadasxva saxis sarevelebs, xolo amorCeviTi zemoqmedebis herbicidebi spoben mcenareebis mxolod garkveul jgufs da uvneblad toveben danarCenebs. pirveli saxeobis herbicidebi gamoiyenebian sarevelebis mosaspobad sawarmoo obieqtebSi, aerodromebSi, saavtomobilo da sarkinigzo gzebis midamoebSi da sxva. amorCeviTi zemoqmedebis herbicidebi sarevelebisagan kulturuli mcenareebis dasacavad gamoiyeneba. herbicidebi iyofian or saxeobad: garegani zemoqmedebis herbicidebi, romlebic azianeben sarevelas miwiszeda nawils da Siga zemoqmedebis herbicidebi, romlebic mTlianad spoben sarevelebs. amorCeviTi herbicidebis upiratesobas warmoadgens maTi gamoyenebis farTo areali, am SemTxvevaSi TviT kultura rCeba uvnebeli, xolo arasasurveli sarevela mcenare nadgurdeba. ukanasknel wlebSi praqtikaSi ufro metad gamoiyeneba amorCeviTi herbicidebi, vinaidan maTi gamoyeneba ufro advilia da amave dros ekonomiuri. isini advilad spoben mravalwlian sarevelebsac ki, romelTac gaaCniaT mZlavri fesvTa sistema. fungicidebi — warmoadgenen specialur qimiur nivTierebebs, romelTa daniSnulebaa mcenareTa sokovani daavadebebis mospoba da saTesle masalis Sewamvla. fungicidebis gamoyenebis ZiriTadi sferoa sokovani daavadebebisagan xexilovani, marcvleuli da bostneuli kulturebis dacva. fungicidebi gamoiyeneba fitoftorozTan sabrZolvelad, isini advilad spoben mcenaris foTlebze gavrcelebul sokovan sporebs. kombinirebuli fungicidebi gamoiyenebian mcenaris daavadebebis droebiT (20-30 dRiT) SesaCereblad. fungicidebis gamoyeneba efeqturia alternariozis winaaRmdeg. sokovani daavadebebi mniSvnelovnad amcireben mosavlianobas, amave dros miRebuli produqciis xarisxi dabalia. aseT SemTxvevaSi fungicidebis gamoyeneba aucilebelia. VII. usafrTxoebis wesebi pesticidebis gamoyenebis dros. pesticidebis umravlesoba adamianis organizmSi kvebis dros an sunTqvis organoebisa da kanis meSveobiT xvdeba. pesticidebiT mowamvla gansakuTrebiT saTesle masalebis damuSavebis dros aris saSiSi, amitom yvela samuSao unda individualuri damcveli saSualebebis gamoyenebiT Catardes, pesticidebTan muSaobis xangrZlivoba 4 saaTs ar unda aRematebodes. 18 wlamde asakis mozardebis, aseve CvilbavSviani da orsuli qalebis muSaoba pesticidebTan akrZalulia. merab ebanoiZe. qimiis mecnierebaTa doqtori akaki wereTlis universiteti ივნისი, 2012 მიწ ათ მოქ მედ ება მიწათმოქმედებ ა viwyebT saqarTvelos niadagebis Sesaxeb masalebis gamoqveynebas. dRes gTavazobT mTa-mdelos da yomrali niadagebis aRwerilobas. saqarTveloSi gavrcelebuli niadagebi da maTi aRwera mTa-mdelos niadagebi yvelaze gavrcelebuli niadagebia saqarTveloSi. saerTo farTobi Seadgens 954.000 ha, rac mTeli teritoriis 14,1% udris. gavrcelebulia kavkasionis da amierkavkasiis samxreT mTianeTis subalpur da alpur zonaSi, zRvis donidan 1800 metridan - 3500 metramde. emijneba mTa-tye-mdelos niadagebs. xasiaTdeba aradiferencirebuli profiliT. profilis Senebaa: A-BBC-C. misi ZiriTadi diagnostikuri maCvenebelia kargad gamoxatuli humusovani horizonti, mcire an saSualo simZlavre. niadagi xasiaTdeba gakordeboT zedapiridan, muqi Seferilobis aramyarwvrilmarcvlovani humusovani horizontiT, momkvrivo iluviuri horizontiT, xirxatis sakmao SemcvelobiT, siRrmiT qanis namtvrevebis gadidebuli SemcvelobiT. mJave an sustad mJave reaqciiT, maRali (iSviaTad saSualo) da Rrma humusirebiT, higroskopuli wylis maRali SemcvelobiT, moculobiTi woniT 0,95-1,18 farglebSi, Tixnari an Tixa meqanikuri SedgenilobiT, STanTqmis dabali da saSualo tevadobiT, aramaZRrobiT. niadagebi saSualod uzrunvelyofilia (0-10) da Raribia (10-20) hidrolizebadi azotiT, mdidaria STanqTmuli fosforiT da saSualod uzrunvelyofilia (0-10) da Raribia (10-20) gacvliTi kaliumiT. kordis darRvevis (ZiriTadSi mouwesrigebeli Zovebisas) SemTxvevaSi izrdeba eroziuli procesebis saSiSroeba. ივნისი, 2012 yomrali mJave niadagebi maTi saerTo farTobi saqarTveloSi 10,1 % Seadgens (6827,4 kvadratuli kilometri). es niadagebi farTodaa gavrcelebuli rogorc aRmosavleT da dasavleT, ise samxreT saqarTveloSi zRvis donidan 800 (900) m-dan 1800 (2000) m-mde. dasavleT saqarTveloSi es niadagebi esazRvreba yviTel-yomral da mTa-tyemdelos, xolo aRmosavleT da samxreT saqarTveloSi - yavisfer da mTa-tye-mdelos niadagebs. tyis yomrali mJave niadagebi xasiaTdeba aradiferencirebuli profiliT, zogjer profilis Sua nawilis gaTixebis Sedegad adgili aqvs teqsturul diferenciacias. profils Semdegi Seneba aqvs: A0 - A — Bm- C. maTi ZiriTadi diagnostikuri maCvenebelia metamorfuli gaTixebuli Bm horizontis arseboba. yomrali mJave niadagebi xasiaTdeba: genetikur horizontebze susti diferenciaciiT, profilis metneklebad monotonuri yomrali SeferilobiT, kargad gamoxatuli mkvdari safaris arsebobiT, mJave reaqciiT, profilis mTeli sisqis gaTixebiT, leqis fraciis susti gadaadgilebiT profilis mixedviT, humusis saSualo SemcvelobiT, STanTqmis saSualo tevadobiT, aramaZRrobiT. saSualod uzrunvelyofilia an mdidaria saerTo da saSualod - hirolizuri azotiT, saSualod uzrunvelyofilia an mdidaria saerTo da Raribia an saSualod uzrunvelyofilia SesaTvisebeli fosforiT, mdidaria saerTo kaliumiT da saSualod uzrunvelyofilia gacvliTi kaliumiT. arsebobs wylismieri eroziis saSiSroeba. axali agraruli saqarTvelo 11 საერთა შორისო სე საერთაშორისო სემინარი მინ არ ი xorblis seleqciis saerTaSoriso seminari saqarTveloSi - globaluri gamowvevebi da axali teqnologiebi xorblis warmoebaSi INTERNATIONAL SEMINAR ON WHEAT BREEDING IN GEORGIA – GLOBAL CHALLENGES AND NEW APPROACHES IN WHEAT PRODUCTION At May 24-25, 2012, Georgian Agrarian University in Tbilisi and Lomtagora LTD in Marneuli hosted the seminar “Global Challenges and New Approaches in Wheat Production” organized by International Maize and Wheat Improvement Center (CIMMYT) and International Center for Agricultural Research in the Dry Areas (ICARDA). The presentations were given by the leading specialists of CIMMYT and ICARDA as well as of host organizations and other national entities. 12 2012 wlis 24-25 maiss saqarTveloSi marneulis raionSi, Sps „firma lomTagoras“ meurneobaSi da saqarTvelos agraruli universitetSi, simindisa da xorblis gaumjobesebis saerTaSoriso centris (CIMMYT) da mSrali regionebis sasoflo-sameurneo kvlevis saerTaSoriso centris (ICARDA) organizaciiT gaimarTa xorblis seleqciis saerTaSoriso axali agraruli saqarTvelo seminari, Temaze „globaluri gamowvevebi da axali teqnologiebi xorblis warmoebaSi”. seminarSi monawileobas iRebdnen rogorc adgilobrivi, aseve saerTaSoriso organizaciebis warmomadgenlebi, doqtori aleqsi morgunovi (CIMMYT) simindisa da xorblis kvlevis saerTaSoriso centridan, doqtori zakir xalikulovi da doqtori ram Sarma ივნისი, 2012 საერთაშორი სო სემინა საერთაშორისო სემინარი რი (ICARDA) mSrali regionebis soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso samecniero centris regionuli xelmZRvanelebi, doqtori elxan alievi azerbaijanis miwaTmoqmedebis institutis mTavari mecnier-TanamSromeli, saqarTvelos soflis meurneobis akademiis, agraruli univesitetis, saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros warmomadgenlebi, fermerebi da agraruli kompaniebis mesveurebi. seminaris pirvel dRes 24 maiss sxdoma Sps „firma lomTagoras” meurneobaSi, sadac monawileebma xorblis meTesleobis ganviTarebasa da axali teqnologiebis danergvasTan dakavSirebiT prezentaciebi warmoadgines, aseve Catarda xorblis saseleqcio masalebisa da sawarmoo jiSebis daTvaliereba. 25 maiss samuSao Sexvedra gagrZelda miwaTmoqmedebis institutsa da agrarul universitetSi. miwaTmoqmedebis institutis bazaze (mcxeTa, werovani) moxda saseleqcio masalisa da genbankis koleqciis (xorblis qarTuli endemuri da sawarmoo jiSebi, saxeobebi da saxesxvaobebi) SeswavladaTvaliereba. Sexvedraze aseve ganixiles koncefcia Sps „firma lomTagoras” meurneobisa da saqarTvelos agraruli universitetis TanamSromlobis Sesaxeb. ივნისი, 2012 axali agraruli saqarTvelo 13 ფიტოსან იტა რი ა ფიტოსანიტარია qeris nacrisadmi gamZleobis wyaroebis gamovlena (2009-2011 ww. kvlevis Sedegebi) qers, rogorc marcvleuls saqarTvelos sasoflo-sameurneo kulturebSi mniSvnelovani adgili uWiravs. is mohyavT sasursaTod, amitom am kulturisadmi interesi msoflioSi dRiTidRe izrdeba. saqarTveloSi, sadac qeris seleqcias mravalsaukunovani istoria aqvs, mniSvnelovani yuradReba eTmoba jiSebis daavadebebisadmi gamZleobis gazrdas, vinaidan, sokovani, baqteriuli da sxva daavadebebi, yovelwliurad iCenen Tavs, pirdapir zemoqmedeben mosavlianobaze da did zians ayeneben fermerebs. qeris sokovan daavadebaTa Soris mavneobiT qeris nacari gamoirCeva. misi gamomwvevi lumeria (Erisiphe) graminis f.sp. hordei viwro specializaciis obligati parazitia, romelic ZiriTadad azianebs mcenaris foTlebsa da Reroebs, xolo epifitotiisas (romelic daaxloebiT yovel 10 weliwadSi 2-3-jer meordeba), TavTavis qerqlsa da fxebsac ki. aRmonacenis fazaSi maRali intensiobiT daavadebisas mcenare iRupeba. nacriT gamowveuli mosavlis danakargi 10-15%, zogjer ki 35%-40%-ia (Кривченко,1975. Atzema,1998,Ceccarelli, 1991). qeris nacari saqarTveloSi sistematiurad aRiniSneboda. misi gavrcelebisa da ganviTarebis intensioba cvalebadobda 10%-90% da 5%-70% farglebSi meryeobda, rac gansxvavebuli mikroklimaturi pirobebisa da infeqciis 14 axali agraruli saqarTvelo sawyisi formebis sxvadasxva raodenobiT aixsneba (sixaruliZe, cecxlaZe 2008). qeris nacarTan brZolis meTodebidan yvelaze efeqtiani gamZle jiSebis gamoyvanaa, rac xangrZlivi kvleviTi procesia da dakavSirebulia paTogenis virulentobis genofondis dadgenasTan da gamZleobis efeqturi wyaroebis gamovlenasTan. winamdebare naSromSi 2009-2011 wlebSi qeris nacris qarTuli populaciis mimarT, xelovnur da bunebriv infeqciur fonze, qarTuli da ucxouri seleqciuri masalis imunologiuri Sefasebis Sedegebia mocemuli. gamZleobis wyaroebis gamosavlenad sacdeli nimuSebi saerTaSoriso meTodikis mixedviT fitopatologiis institutis sacdel mindorze gamoicada. xelovnuri infeqciuri fonis Sesaqmnelad gazafxulze, bartyobis fazaSi Catarda mcenaree- bis inokulacia. sainokulaciod gamoyenebuli iyo saqarTvelos sxvadasxva zonaSi aRebuli nimuSebidan gamoyofili sokos populaciebis narevi. inokulacia daavadebis ganviTarebisaTvis xelsayrel pirobebSi sporebis SefrqveviT tardeboda. daavadebis gamovlenis Semdgom ganxorcielda samjeradi aRricxva. daavadebis ganviTarebis xarisi, originaluri Skalis mixedviT, vizualurad dgindeboda (Гешеле1978). reaqciis tips vsazRvravdiT meinsisa da ditcis saerTaSoriso Skalis mixedviT. am Skalis mixedviT R—gamZle reaqcia moicavs 0,1,2 gradaciebs, xolo S -mimRebiani reaqcia3,4 gradaciebs (Mains, Deitz 1930). cdebis Sedegad dadginda, rom gamocdili yvela qarTuli jiSebi mimRebiana nacris mimarT. mxolod xuT hibridul formas: „zes4”x alaverdi, seret 43 x „zes4”, „zes4” x yazbegi, seret43 x mutant 19 xk12, „zes4” x yazbegi x alverdi cxrili 1. qeris nimuSebis imunologiuri Sefaseba zrdasrul fazaSi nimuSi(jiSebi) reaqciis tipi alaverdi “zes 4” zes “5” axalTesli ZvelTesli dvorani alaverdi2 TeTnuldi iveria qerSveli bazaleTi miraJi tokaki laverda dabrinia-3 lara mixailo kondezimi kosima S S S S S S S S S S S S S MR S S S MR MR nimuSi (hibridebi) reaqciis tipi “zes4”x alaverdi “zes4”x jvari seret 43 x ”zes4” ”zes4” x yazbegi alaverdi x ”zes4” seret43 x mutant19 TeTnuldi xalaverdi ”zes4” x yazbegi x К5 seret43 x k12 x alverdi seret43 x mutant19 x k12 seret43 x mutant19 x jvari ”zes4” x yazbegi x alverdi “zes4” x mutanti19 x alverdi “zes4” x yazbegi seret43 MR S MR MR S S S S S MR S MR S S ივნისი, 2012 ფიტოს ან იტარი ა ფიტოსანიტარია aRmoaCnda gamZle reaqcia. Semotanili jiSebidan ki gamZle reaqcia aRmoaCnda jiSebs: laverdas, kondezimas da kosimas. igive nimuSebis gamZleoba nacris mimarT Sefasda agraruli universitetis i. lomouris miwaTmoqmedebis institutis sacdel nakveTze, bunebriv infeqciur fonze. cdebiT dadginda, rom gamosacdelma nimuSebma msgavsi gamZleobis reaqcia aCvenes, rogorc bunebriv, ise xelovnur infeqciur fonze. cisana cecxlaZe doqtoranti, SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis samecniero centris fitopaTolioogiisa da biomravalferovnebis mimarTuleba mzeinab salariZe s/me meurneobis mecnierebaTa doqtori agraruli universitetis i.lomouris miwaTmoqmedebis instituti მებოსტნეობ ა მებოსტნეობა TeTrTaviani kombosto - BR. CAPITATA (L) LIZG movla-moyvanis teqnologia saqarTveloSi yvelaze metad TeTrTaviani saadreo, saSualo saadreo da sagviano kombostos jiSebia gavrcelebuli. kombosto Zvirfasi sasursaTo kulturaa, iZleva uxv mosavals, xangrZlivad inaxeba, gamZlea araxelsayreli pirobebis mimarT, kargad itans transportirebas da misi gamoyeneba, nedlad Tu gadamuSavebuli saxiT, mTeli wlis ganmavlobaSi SeiZleba. TeTrTaviani kombosto orwliani mcenarea. pirvel wels mcenare sxvadasxva formis da zomis, 3-dan 10-12-kg-mde Tavs iviTarebs. meore wels Tavebis dargvis Sedegad mcenare Zlier (1,75 metramde) swor Reros iviTarebs da ikeTebs Tesls. erTi saTesle mcenaridan saSualod 40-70 grami kondiciuri Tesli miiReba. heqtarze iZleva 40-60 tona mosavals. Semodgomaze aRebuli Taviani kombosto sacavebSi 6-7 Tvis ganmavlobaSic kargad inaxeba. Taviani kombostos agroteqnika TeTrTaviani kombostosaTvis niadagis ZiriTadi da Tesviswina (rgviswina) damuSaveba, sxva bostneuli kulturebis msgavsad, ZiriTadad SemodgomiTa da gazafxulze warmoebs. ივნისი, 2012 igi ganviTa rebisaTvis sakveb nivTierebebs ufro meti ra o deno biT mo iTxovs vidre, sxva bos tneuli kultura, amitom misi didi mo sav li sa da uxvi Teslis misa Rebad ma Ralna yo fieri, gakulturebuli, swor zeda piria ni sar wya vi niadagebi unda Seir Ces. kombostosTvis kargi winamorbedi kulturebia: kartofili, pamidori, mravalwliani da erTwliani balaxebi, kitri, xaxvi da sxva. kombosto Tavis mindors unda daubrundes 2-3 wlis Semdeg. Semodgomaze yovel heqtarze mofantviT unda Sevides 50—60 t. saqonlis gadamwvari nakeli, amasTanave umjobesia rTuli sasuqis Setana 350—400 kg/ha, amis uqonlobis SemTxvevaSi Cveulebriv mineraluri sasuqebidan kombostos sWirdeba 2—3 c/ha amoniumis gvarjila, aseve 3—4 centneri superfosfati da 1,5—2,0 centneri kaliumis mariliT. azotiani sasuqis 3/4 wili umjobesia SevitanoT gadargvamde, xolo 1/4¼me-2 an me-3 Toxna-kultivaciis dros. Tesva da movlis samuSaoebi CiTilebis gamosayvanad Tesli umTavresad Ria saCiTile kvlebSi unda daiTesos. Tesvis win is unda Seiwamlos, Tesva unda Catardes gadargvamde 40—50 dRiT adre, specialurad gamzadebul organuli sasuqebiT ganoyierebul saCiTile kvlebze. Tesvis win niadagis mavneblebis da sxvaTa winaaRmdeg unda Sevides misatyuebeli masala, an CaiToxnos bazudini, nakveTi damarkerdes da kombosto mwkrivebSi 8—10 sm daiTesos. Tesvis Semdeg niadagi unda moitkepnos da maSinve moirwyas. erT heqtarze dasargavad sakmarisi CiTilis miiReba 150—200 kvadratul metr farTobze SeiZleba. mwkrivebi vegetaciis periodSi 2-3 jer unda gaimarglos da gafxvierdes, mavneblebis winaaRmdeg wamloba tardeba 1-2 jer, rwyva ki regularulad, raTa niadagi ar gamoSres. mineraluri sasuqebiT gamokaxali agraruli saqarTvelo 15 მებოსტნეობა veba xdeba 2-3 foTlis fazaSi. CiTili gadasargavad mzadaa, roca 5-6 foToli ganuviTardeba. misi dargva 20-25 maisidan iwyeba da ori kvira grZeldeba. Cveni adgilobrivi jiSebi „borjomis ideali”, „likani” da „goruli braunSveigi” 70 sm X 50-60 sm. kvebis ariT irgveba. gacdenili adgilebis gamorgva xdeba pamidoris msgavsad. vegetaciis ganmavlobaSi saWiroa niadagis damuSaveba 3—4 jer. pirveli gaToxna an kultivacia tardeba gadargvidan 10-12 dRis Semdeg, danarCeni ki saWiroebis mixedviT 10-15 dRis intervaliT. kombostos morwyva vegetaciis ganmavlobaSi tardeba sul 8-10 jer. Tavebis daxvevis dasawyisidan morwyva xSirad unda Catardes. mcenare daamTavrebs Tu ara Tavebis daxvevas, rwyva unda Sewydes, winaaRmdeg SemTxvevaSi Tavebi daxeTqvas daiwyebs. morwyva rekomendebulia kvlebSi miSvebiT, an dasxurebiT. rwyilebis, TeTrulebis da sxva saxis mavneblebis sawinaaRmdegod wamlobebi saWiroebis mixedviT, inseqticidiT 2-3 jer unda Catardes. saTesleebis SerCeva da amoReba (pirveli wlis agroteqnika) saTesle kombostos Tavebi yinvebis dawyebamde unda aviRoT — daaxloebiT oqtomberSi, Tu yinva adrea mosalodneli, Tavebis aReba SeiZleba moxdes mis dawyebamde. saTesleebad SeirCeva jiSisaTvis damaxasiaTebeli tipuri formis msxvili, mkvrivi, dauxeTqavi, saRi Tavebi. saTesle mcenareebs murkebze koJrebi ar unda hqondes, radgan aq malulad budoben xorTumas matlebi, romlebic Senaxvisas gareT gamodian da iwyeba murkis lpoba. amitom, aseTi saTesled ar aiReba.saTesleebi unda amoviRoT fesvebianad bariT an bostnis fiwliT da sanaxebSi SevinaxoT. saTesleebi SeiZleba SevinaxoT tabelebad, SuaSi lamis SevsebiT (fesvebze dayriT an lartyebze direebSi fesvebis CamokidebiT) kombostos saTesleebis amoRebamde vatarebT aprobacias, aseve dgeba Semodgomaze saTesleebis gadarCevis aqti calkeuli Tavebis aRniSvniT da inaxe- 16 axali agraruli saqarTvelo ba. Senaxvis win saTesleebis Tavze vtovebT mxolod gare, mwvane foTols, danarCens ki movacilebT da saqonlis sakvebad gamoviyenebT. 1 ha kombostos nargavidan mzaddeba 1/3, anu heqtrisaTvis sakmarisi sargavi masala. saTesleebi metobiT unda SevinaxoT, radgan gamozamTrebisas nawili Tavebisa fuWdeba. 1 ha-ze saTesleebis dasargavad saWiroa 23-25 aTasi mcenare. meore wlis agroteqnika saTesle mcenareebi rac SeiZleba adre gazafxulze unda davrgoT. misTvis kargi winamorbedebia parkosnebi, pamidori, gogrovnebi da sxv. nakveTi unda iyos mzralad moxnuli, Setanili unda iqnas 40-60 t. organuli sasuqi an 5-6 centneri superfosfati, 1.5 -2.0 kaliumis marili da 3-4 centneri sulfatamoniumi, an amoniumis gvarjila. mzralis saTanado damuSavebis Semdeg kombostos mwkrivebSi vrgavT 70-80 santimetris daSorebiT, mcenareebs Soris 60-65 sm. saTesleebis momzadeba dasargavad dargvas vatarebT amindze damokidebulebiT Teberval-martSi. dargvis win saTesleebi daxarisxdeba, gadairCeva da saukeTesoebi gadaitaneba mindvrad. mWreli daniT Tavze gavakeTebT konuss foTlebis waWriT. dargvamde saTesleebis murkebi unda amovavloT axali nakelis wyalxsnarSi da davrgoT. saTesle kombosto winaswar amoTxril ormoebSi unda dairgos da miwa mietkepnos. ToxiT unda Semoeyaros miwa da gaukeTdes kokola. raTa mzis sxivebma miwis zemoT darCenili kombostos Tavebi ar daazianos. dargvisTanave aucilebelia nargavis morwyva. amiT niadagi mWidrod miekvreba murks da Rero advilad ganiviTarebs fesvebs da saerTod, wyali uzrunvelyofs kombostos gaxarebis maRal procents. movlis samuSaoebi 2-3 jer niadagis gafxviereba, mavneblebis da daavadebebis winaaRmdeg, brZola 2-3 jer (umTavresad yvavilebisa da naskviWamiebis winaaRmdeg) sxvadasxva fungicidebisa da inseqticidebis Sefrqveva, rwyva 2-3 jer, Reros akvra 1-2 jer da sxv. kombostos Tesli sxvadasxva dros mwifdeba, amitom momwifebis mixedviT is ramdenjerme SerCeviT unda aviRoT, winaaRmdeg SemTxvevaSi Tesli Caibneva da daikargeba. Teslis aReba unda daviwyoT maSin, roca sayvavile Reroze Wotebi (parkebi) masobrivad Camwifdeba. pirvelad vWriT momwifebuli yvavilebis Reroebs da ase TandaTanobiT danarCens. moWrili Reroebi kargad unda SevkraT da fardulSi CamovkidoT an kaloze gavSaloT gasaSrobad. Tesls mTlianad maSin viRebT, roca saTesle parkebis momwifeba masobrivad daiwyeba. gavaSrobT, gamovbegvavT, davaxarisxebT -gavwmendT da saerTo wesiT SevinaxavT. Teslis mosavali ha-ze 2.5 -6,0 centneria. ივნისი, 2012 სასარგ ებლო კულტურები სასარგებლო topinamburi da topinmzesumzira topinamburi, romelsac saqarTveloSi miwavaSlas saxelwodebiT incoben, amerikuli warmoSobis mcenarea. igi Tavis samSobloSi mkvlevarebsa da mogzaurebs velurad mozardi dResac xvdebaT. mcenaris saxeli braziliel indielTa tomis — topinambos saxelwodebidan warmosdgeba. am tomis indielebi frangma mogzaurebma evropaSi pirvelad 1618 wels Camoiyvanes (mcenaris gamoCenasac am periods ukavSireben). kulinarebma male sxvadasxva, “saocari”, ase vTqvaT, prestiJuli kerZebis receptebi SeimuSaves da oficialur banketze maRali rangis stumrebs swored “ucxo bolqvebisagan” damzadebuli egzotiukuri kerZebiT umaspinZldebodnen. SemdegSi am mcenariT bevri mdidari miwaTmflobeli da mewarmec dainteresda, maT Seiswavles misi movla-moyvanis teqnologia da “moaSinaures” kidec. mecxoveleebmac SeniSnes topinamburis Rirsebebi da mis bolqvebsa da yuaTian mwvane masas maRali Sefaseba misces. maT aocebdaT esoden maRali mosavlianoba (Catarebulma gamokvlevebma cxadyo, rom topinamburis naTesi produqtiulobiT sjobnida imave farTobze daTesili mzesumzirisa da kartofilis produqtiulobas erTad aRebuls, misi fotosinTezis intesivoba ki xorblis fotosinTezur intensivobaze orjer ufro metad aRemateboda) da xeli mihyves mis moSenebas. Tavis mxriv arc memamuleTa pirad mkurnalebs gamorCeniaT topinamburis gamajansaRebeli da samkurnalo Tvisebebi da amdenad, es mcenare jer inglissa da safrangeTSi, Semdeg ki mTels evropasa da aziaSic gavrcelda. am kulturis gavrcelebas TviT romis papi da qristianuli eklesia uwyobda xels. Catarebuli gamokvlevebiT dadgenilia, rom topinamburis bolqvebi qimiuri SemadgenlobiT kartofils uaxlovdeba, oRond masSi ZiriTadi nivTierebaa ara saxamebeli, aramed inulini — uazoto eqstraqtuli nivTiereba, erTaderTi bunebrivi polimeri, romelic hidroliziTac fruqtoza miiReba. swored amiT unda aixsnas is, rom diabetiT daavadebulni (cxadia, mkurnalTa rekomendaciiT) xSirad Rebuloben topinambuივნისი, 2012 ris 2-3 bolqvs, 3-jer dReSi Wamamde 10 wuTiT adre. unda aRiniSnos isic, rom topinamburi ara marto amcirebs Saqris Semcvelobas sisxlSi, aramed adamianis mxedvelobazec dadebiTad moqmedebs. mcenaris bolqvi sasargebloa anemiiT daavadebulTaTvisac, vinaidan masSi rkinis Semcveloba 3-jer ufro metia, vidre kartofilSi. bolqvebis Saqrianobaze did gavlenas axdens mosavlis aRebis vada: magaliTad, Tu oqtombris pirvel ricxvebSi nayofSi Saqaris Semcveloba 8% iyo, Tvis bolos igi 19,4 %-mde gaizarda; aris calkeuli jiSebi, romlebic 20 procentamde Saqars Seicavs. amerikis SeerTebul StatebSi topinamburisagan amzadeben samkurnalo yavas; risTvisac Txlad daWrilsa da blanSirebul bolqvebs aSroben CrdilSi, xalaven da fqvaven yavis safqvaviT. damuSavebulia receptebi samkurnalo fqvilis, pastebis, Rvinis Zmris misaRebad. topinamburis bolqvi saukeTeso sakvebia RorebisaTvis. mwvane masisagan damzadebuli silosi ki kvebiTi RirsebiT simindis siloss aWarbebs. miwiszeda masa gamoiyeneba mwvane sakvebad, rac sagrZnoblad zrdis wveladobasa da cximianobas. mefrinveleobaSi topinamburi amaRlebs kvercxmdeblobas; mas iyeneben sakvebad, mecxvareobaSi, mekurdRleobaSi, Tavisi kvebiTi RirsebiT (utoldeba ra karto- fils) igi 2-jer ufro Zvirfasia, vidre sakvebi Warxali. ar SeiZleba ar aRiniSnos isic, rom kartofilisgan gansxvavebiT, mcenares ver azianebs verc kolorados xoWo da verc fitoftora. topinamburi, marTalia, erTwliani kulturaa, magram rogor guldasmiTac ar unda vecadoT misi bolqvebis amoRebas, isini mainc gvrCeba niadagSi sakmao raodenobiT da gazafxulze mcenaris nazardi kvlav viTardeba. swored amiT aixsneba is faqti, rom igi erT adgilze 7-10 wels xarobs. axali agraruli saqarTvelo 17 სასა რგებლ ო კულ სასარგებლო კულტურები ტუ რე ბი aris cnobebi, rodesac mis naTess sawarmoo miznebisaTvis 40 wlis manZilzec iyeneben. topinamburis mzesumzirasTan SejvarebiT miRebulia sruliad axali kultura —topinmzesumzira. orive kultura iwyebs yvavilobas ivlis-agvistoSi da amTavrebs seqtemberSi, amitomac isini mefutkreobaSi neqtris Segrovebis TvalsazrisiT fasdadebulni arian. topinmzesumziras rigi jiSebis mwvane nedli masa — 10,9-15,9 procents, xolo bolqvi 18,2-19,4 procent Saqars Seicavs. amasTan, mwvane masis mosavlianoba sarwyav pirobebSi 100 tonamdea, bolqvisa ki 2040 tonis farglebSi meryeobs. TiTqmis analogiuri Sedegebi iqna miRebuli saqarTvelos pirobebSic. orive kulturis bolqvebi gamoiyeneba diabetiT daavadebulTa dieturi kvebis racionSi. am mizniT rekomendebuli norma Seadgens dReSi 80-500 grams. gansakuTrebiT efeqtianad iTvleba salaTi da wvenebi. mzaddeba aseve marinadebi; erTi sityviT keTdeba yvelaferi: mJave, kompoti, muraba, Jele, marmeladi, piure da sxva. am kulturebis mosavals aSroben, fqvaven, acxoben da a.S. dadgenilia, rom bolqvs axasiaTebs aRdgeniTi funqciebic, rac metad mniSvnelovania maTTvis, visac aqvs nivTierebaTa cvlis darRveva; igi Seicavs vitamin biotins da sisxlwarmomqmnel marilebs; inulini bolqvs aZlevs sasiamovno gemos da simsuyes: es Tviseba metad Zvirfasia im avadmyofTaTvis, romlebic ganicdian sistemuri SimSilis SegrZnebas. fruqtozas emadlierebian rogorc Sua xnis adamianebi, aseve — xanSiSesulnic, vinaidan igi ar iwvevs aTeroklerozs. mas iyeneben tramvuli Sokis, distrofiis dros, Tirkmlis moqmedebis regulirebisaTvis da sxva samkurnalo preparatebTan erTad sxivuri daavadebis mkurnalobis mizniTac. topinamburisa da topinmzesumzirisgan amzadeben spirts da biogazs; erT heqtarze aRebuli bolqvis gadamuSavebiT 5-7, xolo mwvane masisgan 3-4 tona spirti miiReba. bolqvebisgan mzaddeba maRalfruqtozuli samkurnalo vaJini. 18 axali agraruli saqarTvelo ukanasknel wlebSi topinamburi sazRvargareTeli mecnierebisa da praqtikosebis gansakuTrebuli yuradRebis centrSi imyofeba. ungreTSi, germaniaSi, espaneTSi, kanadaSi tardeba samuSaoebi am kulturis sasursaTo mizniT gamosayeneblad. ungreTSi ukve daamuSaves teqnologia specialuri koncentratis misaRebad, romlisganac diabetiT daavadebulTaTvis mzaddeba sxvadasxva saxis sakvebi. espaneTSi topinamburisagan Rebuloben Saqars, spirts, rZemJavas, Saqris gamosavali aq heqtarze 40 tona tuberis mosavlianobis pirobebSi 6,5 tonaa. es maCveneblebi ufro maRalia, vidre analogiur pirobebSi iZleva Saqris Warxali da Saqris lerwamic ki. germaniaSi topinamburi Saqris mrewvelobaSi farTod gamoiyeneba, sawarmoo pirobebSi misgan miiReba kristaluri fruqtoza, vaJini, wveni, damuSavebulia sakiTxi diabetiT daavadebulTa dietur kvebaSi bolqvis da misgan miRebuli produqtebis gamoyenebis Sesaxeb (inulinoTerapia). am qveyanaSi topinamburi mecxoveleobaSi sxvadasxva sakvebi produqtebis miRebis mizniT farTod gamoiyeneba balaxis fqvili, granulebi da sxv. safrangeTSi, braziliaSi, aSS-Si, koreaSi am kulturidan miRebul produqtebs sawvavad iyeneben. safrangeTSi misgan Rebuloben spirts — eTanols, romlis gamosavlianoba (50 tona bolqvis mosavlianobis pirobebSi) Seadgens 42-49 heqtalitrs, maSin, rodesac Saqris Warxali, kartofili, simindi —analogiur pirobebSi 30 heqtalitrs iZleva. benzinTan spirtis (eTanoli) 12,5 — procentiani narevis gamoyeneba wvas aumjobesebs, amcirebs Zravis gadaxurebas, mavne gamonabolqvs, sawvavis xarjs, amasTan, Zravis simZlavrec izrdeba. aSS-Si bolqvis garda naxSirwylebis misaRebad mwvane masasac iyeneben. 16 procent simSralemde miyvanili TiToeuli tona mwvane masidan 83,2 litr spirts Rebuloben. gamokvlevebiT dadgenilia, rom saSualo warmadobis baივნისი, 2012 სასარგებლო კულ კულტურები ტურე ბი laxis fqvilis gamomSvebi qarxnis uzrunvelsayofad saWiroa topinamburis 1.200, xolo spirtis qarxnisaTvis 4.800 heqtari naTesi. aiovas StatSi Catarebuli gamokvlevebiT, safuari spirtad gardaqmnis topinamburis Saqris 90 procents. erTi tona tuberidan ki miiReba 105,8 litri spirti. samxreT koreaSi Catarebul saerTaSoriso konferenciaze topinamburis biomasa aRiares, rogorc erT-erTi yvelaze ufro perspeqtiuli nedleuli energoresursebis misaRebad. topinamburisa da topinmzesumziras agroteqnika TiTqmis ar gansxvavdeba kartoflis agroteqnikisgan. isini mohyavT rogorc individualur, aseve sawarmoo nakveTebSi. aRsaniSnavia rom, maTi bolqvebi Tovlis safaris qveS 30-40 graduss yinvas uZlebs da gazafxulzec Tanabar aRmonacens iZleva. CvenSi, diRmis saswavlo-sacdel meurneobaSi Catarebuli gamokvlevebiT, topinamburis jiSebidan aSkarad gamoirCeoda jiSi “interesi”, xolo topinmzesumzirebs Soris upiratesoba mieniWa jiSs “virovskaias”; es ukanaskneli sakavSiro memcenareobis institustSi 80-ian wlebSi miiRes da rekomendacia gauwies warmoebaSi dasanergad. darwmunebuli varT, rom aRniSnuli jiSebis danergva saqarTvelos TiTqmis yvela sasoflo-sameurneo zonaSi xels Seuwyobs araerTi mtkivneuli problemis gadaWras. skeptikosebi topinamburisa da topinmzesumziras yvelaze did naklad Tvlian imas, rom TiTqos erTxel darguli mcenaris mospoba SeuZlebeli iyos. am sakiTxis irgvliv Catarebulma gamokvlevebma ki cxadyves, rom Tu mcenaris mwvane masa gaiTibeba yvavilobamde da Catardeba xvna (sasurvelia 5-10 dRemde), nakveTs es saSiSroeba ar emuqreba. tuberidan nakveTis ganTavisuflebis mizniT herbicidic efeqturad gamoiyeneba. vinc gadawyvets topinamburisa da topinmzesumziras warmoebas, SeuZlia miakiTxos saqarTvelos agaruli universitetis sakvebwarmoebisa da mecxoveleobis kaTedras, sadac garda bolqvebis, saWiro konsultacias da praqtikul daxmarebas miiRebs. ეს საინტერესოა zogierTi ram `vagiu~ jiSsa da `marmarilosebr~ xorcze teqnikasa da teqnologiebSi iaponiam rom saswaulebi moaxdina, yvelasaTvis cnobilia, magram winamdebare statia sruliad sxva sakiTxs, SeiZleba iTqvas, kidev erT iaponur saswauls, Zroxis marmarilosebr xorcs da misi miRebis meTods exeba. „marmariloseburi” saxeli xorcs kunTebis mTel moculoabaSi cximovani CanarTebis Tanabrad ganawilebis gamo miekuTvna. igi Zalian waagavs marmarilos gadanaWers, mis fasadze ganawilebul ferTa Sreebs.. xorcis marmarilosebrobas specialistebi ganixilaven, rogorc am produqtis xarisxis Sefasebis erT-erT ZiriTad komponents. Tvisebis mniSvneloba imaSi mdgomareobs, rom Termuli damuSavebisas cximi lRveba da mis adgils „xorcis wveni” ikavebs, rac produqts sinazes, sirbiles da cvrianobas aniWebs. am da zogierTi sxva teqnologiuri Rirsebis gamo marmarilosebr xorcs didi komerciuli Rirebuleba aqvs. jiSis saxeli “wagiu” Sedgeba ori sityvisagan: „wa“ niSnavs iaponurs, xolo „giu“ — Zroxas. literaturul wyaroebSi am jiSs xSirad uwodeben „kobe“-s (“Cobe”), rac miuTiTebs imaze, rom is, ZiriTadad, gavrcelebulia xegos prefeqturaSi, romlis administraciuli centri qalaqi kobea. jiSi gamoyvanilia adgilobrivi iaponuri Zroxis evropul jiSebTan SejvarebiT. zogierTi monacemiT jiSis CamoyalibebaSi aseve monawileoba miuRia koreul jiSsac. amasTan specialistebi aRniSnaven, rom 1910 wlidan cxovelebs aSeneben xalasad, sxva jiSebis CaurTvelad. vagiu warmodgenilia xuTi xazis (jilagis) cxovelebiT, romlebic erTmaneTisagan xorcis xarisxiT da zoივნისი, 2012 gierTi morfologiuri niSan-TvisebiT gansxvavdebian: Tajima - tajiima, ZiriTadad gamoiyeneba rogorc muSa pirutyvi da xasiaTdeba zrdis SedarebiT dabali intensiobiT, tanad saSualo sididisaa, magram saukeTeso xarisxis xorcs iZleva. Tottori - totori, gamoiyeneba sasapalned, SedarebiT didtaniania, xasiaTdeba swrafad zrdis unariT, magram xorcis xarisxi ar aris gamokveTilad erTgvarovnad marmarilosebri; Shimane - Simane (simane), didtaniani, magram imavdroulad zrdis da xorcis xarisxis saSualo maCveneblebis mqone cxovelTa xazi — jilagia. Kochu - koCu, wiTeli feris cxovelebis xazia. Tvlian, rom masze koreulma Zroxam iqonia gavlena; Kumamotto - kumamoto, aseve warmodgenilia wiTeli feris cxovelebiT. mas aSeneben kunZul kumamotoze, saZovrebiT mdidar regionebSi; axali agraruli saqarTvelo 19 ეს საინტერესოა mkvlevarebi aRniSnaven, rom yvela am xazis cxovelebi xasiaTdebian kunTis boWkoebsa da konebs Soris cximovani qsovilis dagrovebis genetikuri midrekilebiT. amasTan, xorcis marmarilosebrobis maRali efeqti miiReba ulufaSi iseTi komponentebis CarTviT da Senaxvis iseTi uCveulo „elementebis“ gamoyenebiT, rom SeiZleba specialistsac ki Rimili mohgvaros. saqme is aris, rom xorcis marmarilosebrobas gansazRvravs rogorc cxovelis jiSi, aseve Senaxvis pirobebi, Taviseburi kveba („dieta”) da rigi sxva faqtoric: 1. meZuZur xbos zrdian Tavisuflad wovebis pirobebSi, Semdeg ki erT wlamde inaxaven saZovarze, xolo momdevno 500 dRis manZilze asuqeben marcvlovan sakvebze. 2. suqebisas Senaxvis pirobebi da dRis ganawesi aseTia: cxovelebs aTavseben individualur galiaSi; diliT sakvebad eZlevaT kargi xarisxis marcvleuli, xolo SuadRes- 40 pintamde (473.176 mililitri) saukeTeso xarisxis ludi, an sake. fermerTa mtkicebiT ludi cxovelebSi aumjobesebs madas da xsnis SesaZlo stresul movlenebs. stresis moxsnas aseve xels uwyobs cxovelis muclis midamosa da kidurebis specialuri sqemiT masaJi, agreTve yoveldRiuri klasikuri musikis „seansebi“. saxorced cxovelebs klaven sami wlis asakSi, vinaidan, Cveulebriv, ufro adreul asakSi xorcis marmarilosebroba ufro naklebadaa gamoxatuli. iaponeli fermerebi, kvebis specialistebi da praqtikosi kulinarebi aRniSnaven, rom „msoflioSi sxvagan versad ver naxavT msgavsi xarisxisa da gemovnebis Zroxis xorcs”. vagiu ar aris erTaderTi jiSi, romelic bunebrivad iZleva marmarilosebr xorcs. aseTi TvisebiT xasiaTdebian britanuli warmoSobis saxorce produqtiuli mimarTulebis „SorThornis”, „hereforduli” da „aberdin-angusuri”, agreTve, franguli limuzinuri jiSebis Zroxis xorci. magram iaponelebi aRniSnaven, rom namdvili „kobe-beef“ miiReba mxolod vagiu jiSis Zroxisagan. vagius jiSis Zroxis xorci elitur restornebSi ZiriTadad gamoiyeneba steikis, agreTve iaponuri samzareulos iseTi kerZebis mosamzadeblad, rogoricaa sukuiaki (sukiaki), shabu shabu (siabu siabu), sashimi (saSimi), teppanyaki (tepaniaki) da sxv. aSS- s sasursaTo maRaziebSi 1 kg vaguis tipis xorci fasobs 64- dan 240 evromde; marmarilosebr xorcze maRali moTxovnilebis gamo vagiu jiSis cxovelebi eqsportirebulia msoflios 20- mde qveyanaSi. avstraliaSi, aSS- Si, britaneTSi da CileSi Seqmnilia vagiu jiSis momSenebelTa anda vagiu tipis xorcis mwarmoebelTa asociaciebi. icvleba da ixveweba gamozrda-suqebis teqnologiebi; ase, magaliTad, CrdiloeT uelsSi „erT-erTi fermeri marmarilosebri xorcis misaRebad sasuq mozards kvebavs „wmindasisxliani sajdomi cxenis dietiT”; kerZod: pirveli wels mozardi ikvebeba mxolod dedis rZiT, Semdeg ki simindis marcvliT; amasTan, sajdomi cxenisagan gansxvavebiT cxovelebs aseve aZleven luds. aRniSnaven, rom suqebisas sasurveli Sedegebis misaRebad „aucilebeli pirobaa cxovelebTan mSvidi da keTilganwyobis urTierTobis damyareba”. dasasrul, marmarilosebur xorcze saubrisas, ZiriTadad, mxedvelobaSi aqvT Zroxis xorci, Tumca am TvalsazrisiT aris monacemebi sabekone da zogierTi universaluri produqtiuli mimarTulebis Roris, agreTve cxvris zogierTi jiSis xorczec. გურმანთათვის mo xar Su li Zex vis dam za de ba sax lis pi ro beb Si Zexveulis nawarmi aris xorcis farSis, marilisa da saneleblebis garsacmSi moTavsebuli erToblioba, romelic moxmarebamde Termulad unda damuSavdes. Zexveuli ZiriTad produqtTan (xorcTan) SedarebiT metad maRali kvebiTi RirebulebebiT xasiaTdeba. Zexvis warmoeba saSualebas gvaZlevs produqtis sawarmoeblad gamoviyenoT gamxdari pirutyvis vargisi xorcic. moxarSuli Zexvis saxelwodeba misi damzadebis meTodidan warmodgeba, radgan is mxolod ixarSeba da ar iboleba. rogor mzaddeba moxarSuli Zexvi: Zroxis xorcs vWriT 200-300 20 axali agraruli saqarTvelo gramian naWrebad, gadaurevT mas marilis da selitris narevs, ise, rom yovel 10 kg. xorcze modiodes 300 grami marili da 10 grami selitra. aseT mdgomareobaSi myof xorcis naWrebs momwifebis mizniT 2-3 dRis ganmavlobaSi vinaxavT gril da mSral adgilas. yovel 10 kg xorcis farSSi unda Sediodes 7 kg. Zroxis xorci; 2kg. Roris naxevradcximiani xorci; 1 kg. Spiga; 1 Wiqa — 250 grami kartofilis fqvili; 1 Cais kovzi Saqari da 2-3 kbili saSualo sididis niori. farSis momzadebamde Zroxis da Roris xorcs cal-calke vatarebT wvril cxauraian xorcsakepSi orjer mainc. Zroxis xorcTan erTad vataივნისი, 2012 გურმანთათვის rebT, winaswar daWril niors. miRebul farSs gatarebis procesSi TandaTanobiT vamatebT civ wyals (daaxloebiT 2 litrs) saxamebels da wiwakas. saxamebeli ukeTesia, winaswar gavxsnaT wyalSi da ise davamatoT farSs. Semdeg kargad gadaurevT da amis mere vumatebT xorcsakepSi gatarebul Roris xorcs, Semdeg erTad kargad gadavurevT da bolos davamatebT Spigas. dasamatebel Spigas momzadeba ki Semdegnairad xdeba: Spigis naWers Wrian 0,5 sm. sisqis fenebad, rasac awyoben erTmaneTze da maT kvlav Wrian gardi-gardmo 0.5 sm-is sigrZeze. miRebuli Spigis kubikebs awyoben erT rigze da Wrian Suaze. daqucmacebul Spigas ureven farSSi. Semdeg iwyeba winaswar momzadebul nawlavSi, romelic daWrilia 30-35 sm. sigrZeze, farSis Catenva. daWrili nawlavis erTi bolo Sekrulia kanafiT. farSis nawlavSi Catenva xdeba Semdegnairad: nawlavis Ria bolos kedlebi Semokrulia Tunuqis milis erT boloze. am milSi xelis da TiTebis saSualebiT SehyavT xorcis farSi, xolo mas nawlavis mimarTulebiT gadaadgileben milSi moZravi dguSis meSveobiT. dguSi gakeTebulia xisgan da misi diametri Seesabameba Tunuqis milis diametrs, ise, rom SigniT Tavisuflad moZraobdes. nawlavi SeiZleba SevavsoT sxva meTodiTac, magaliTad: xorcsakepze miamagreben Tunuqisgan gakeTebul masras, romelsac aqvs Zabris forma, romlis yelic Sedis nawlavSi, diametriT 2-3 sm. xorcsakepidan iReben cxaurs da farSis Cadeba xdeba xorcsakepSi, saidanac farSi masris gavliT avsebs saZexve nawlavs. mas Semdeg, rac farSiT nawlavis Catenva damTavrdeba, kanafis meSveobiT keTdeba batonis gadaxveva, simagrisa da formis SesanarCuneblad. Tu garsacmad gamoyenebulia wvrili nawlavi, maSin nawlavis meore bolos uerTeben, abamen ukve Sekrul bolosTan da Zexvis batoni iRebs rgolis formas. amisTvis Tavidan orive bolos abamen erTad, xolo Semdeg cota moSorebiT kvlav Semoaxveven batons kanafs. Tu Zexvis batonze farSis Catenvis Semdeg aRmoCnda romelime adgilas patara buSti, romelSic aris haeri, is adgili unda gavxvritoT nemsiT an wvrili sagniT. Zexvi rom ufro gemrieli miviRoT da garegnuladac kargad gamoiyurebodes, saWiroa Zexvis batonebi SevawiTloT erTi saaTis ganmavlobaSi cxeli bolis saSualebiT. SeiZleba SewiTlebis magier movaxdinoT maTi gaSroba RumelTan an sadme Tbil adgilas. Zexvis batonebis xarSva mimdinareobs wyalSi 80-85COze, romelic kontroldeba TermometriT. Tu Termometri ar gvaqvs, maSin sasurvel temperaturad SeiZleba miviCnioT is momenti, rodesac dro da dro wyali SeinZreva da buStebs amouSvebs. xarSvis xangrZlivoba damokidebulia Zexvis batonis sidideze: wvrili Zexvis batonebs xarSaven 40-50 wT; msxvilebs 1.5 sT, xolo ufro msxvilebs ki — 3 sT. Zexvis batonis xarSvis damTavreba SeiZleba gavigoT Termometris saSualebiTac, Tu batonis siRrmeSi temperaturam miaRwia 70CO e.i xarSva damTavrebulia. xarSvis Semdeg Zexvis batons gril adgilas Camokideben da acieben. marina CaCaniZe, zaqaria cxvedaZe, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiuri doqtorebi ივნისი, 2012 axali agraruli saqarTvelo 21 აგროტექ ნ იკა აგროტექნიკა MASHCIO-GASPARDO-s SP xazis zusti Tesvis pnevmaturi saTeselebi: SP DORADA; SARA; ST STELLA; SI SIMONA da SILVIA PNEUMATIC SEEDLINGS OF EXACT SOWING OF “MASHCIOGASPARDO” SP LINE: SP DORADA; SARA; ST STELLA; SI SIMONA AND SILVIA Sowing SP element is the result of prolong work of Italian company MASHCIOGASPARDO. It is intended for sowing cultivated ground by different cultures. It’s advantage are: easiness of using, durability and exactness in sowing. It is characterized by improved technology which gives perfect result. Because one of the most important reasons of great harvest is the quality of sowing. CamTesi SP elementi italiuri MASHCIO-GASPARDO-s -s mravkompania MASHCIO-GASPARDO alwliani muSaobis Sedegad Seiqmna. igi gankuTvnilia kultivirebul niadagebze sxvadasxva kulturebis dasaTesad. misi upiratesobebia: gamoyenebis simartive, gamZleoba da Tesvis sizuste. misi mTavari Rirseba da maxasiaTebelia Tesvis daxvewili teqnologia, romelic saukeTeso Sedegs iZleva, radgan uxvmosavlianobaze erT-erTi gadamwyveti mniSvneloba sworad Tesvis xarisxs aqvs. am saTes agregatebs mravali konfiguraciis elementi da sxvadasxva CarCoebi aqvT, (fiqsirebuli, teleskopuri da mbrunavi) romelic sxvadasxva saxis sasoflo-sameurneo kulturebis maRal doneze Tesvas uzrunelyofs. mocemuli elementi aseve gankuTvnilia arasakma- risad kultivirebuli niadagebisTvis. agregati Teslis CasaTes kvals CamTesis meSveobiT akeTebs, amasTan erTad CaTesvis siRrme ganisazRvreba CarCos paralelogramis sistemiT, meSveobiTa da meqanikuri cilindris ukana maregulirebeli TvlebiT. CamTesis mTavari upiratesobebia: CamTesi mowyobiloba damzadebulia cveTisadmi gamZle foladisagan, romelic aRWurvilia ioladSesacvleli saregulirebeli beltsamsxvrevi gamanawilebeli korpusisgan, igi mTlianad aluminisaa. sasuqis momfantveli moculobiTsaTesiaparatiMINIMAX-i iolad regulirdeba da heqtarze 50700 kg diapazonis sizustiT anawilebs sasuqs. centralizebuli regulireba, moxerxebuli da swrafi SPEEDY SET! moculobiTi saTesi aparati SOFT FEEDER granulebis dauzianeblad anawilebs produqts: silikonis elementi da plastikatis korpusi mis xangrZliv eqsploataciis garantias iZleva da icavs koroziisgan. mikrogranulatori mikrogranulirebis aparati damatebiT gamoiyeneba granulirebuli sasuqebis, an niadagSi sadezinfeqcio saSualebebis Sesatanad. monitori monitorze meqanizators SeuZlia daakvirdes: damuSavebul zedapirs, gaakontrolos Tesvis sizuste, Tesvis sixSire (Teslis raodenoba yovel kv.m.), nawilobriv an srulad (ha) aRricxos damuSavebuli farTobi, daakvirdes rigebis avtomatur moniSvnas da sxv. 22 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2012 აგროტე ქნიკ ა აგროტექნიკა XERION - simZlavre, komforti, inteleqti XERION CAPACITY, COMFORT, INTELLECT Demand for modern tractors is increasing uninterruptedly. Together with capacity of tractor great importance has also it’s universalism. “XERION” is the tractor of German company KLAAS. It can absolutely satisfy the modern market demands. XERION is a new and the most capable tractor of company KLAAS. It has the improved motion mechanism and automatic system. In the article is told about the advantages and superiorities of this XERION which make it distinguished of other tractors. ივნისი, 2012 Tanamedrove traqtorebze wayenebuli moTxovnebi ganuwyvetliv izrdeba. amJamad udides yuradReba marto manqanis wevis simZlavres ki ara, aramed mis universalurobasac aqceven. dRevandeli bazris moTxovnebs srulad pasuxobs germanuli kompania СLAAS-is traqtori XERION. XERION aris kompania СLAAS-is axali, yvelaze mZlavri traqtori usafexuro siCqaris gadacemaTa kolofiTa da srulyofili savali meqanizmiT. es mxolod nawilia im Taviseburebebisa, romlebic gamoarCeven mas sxva traqtorebisgan. am manqanis damuSavebis dros didi yuradReba eqceva mis mravalfunqciurobas. XERION-is Sasi mTlianCarCoiani konstruqciisaa. wevis Zalis gadacema xdeba Tanabari zomis mqone oTxi TvaliT, maTze wonis efeqtiani gadanawilebiT (53% wina Tvlebze 47% ukana Tvlebze). sakidi mowyobilobis damagreba SesaZlebelia traqtoris wina da zeda nawilSi, rac sxvadasxva teqnologiuri procesis Sesrulebis saSualebas iZleva da ganapirobebs traqtoris universalobas. XERION-i ramdenime modifikaciis mzaddeba. isini erTmaneTisgan kabinis ganlagebiT gansxvavdebian: XERION Trac, Xerion trac VC, Xerion Sadle Trac. XERION Trac sabaziso variantia, misi gamoyeneba rekomendebulia, ro- gorc sawevari traqtoris. am tipis manqanebSi kabina ganlagebulia centralur nawilSi, rac ganapirobebs karg xilvadobas, rogorc wina, ise ukana mimarTulebiT. XERION Trac VC Tavisi koncefciiT ufro universaluria. misi kabina brunvadia. sawyis mdgomareobaSi kabina ganlagebulia centrSi, mobrunebis Semdeg traqtoristi xvdeba ukana RerZis zeviT, rac mas saSualebas aZlevs kargad uTvalTvalos sakidi iaraRis muSaobas Tibvis, mulCirebis da sxva samuSaoebis — Sesrulebis dros. Xerion Sadle Trac variantis SemTxvevaSi kabina ganlagebulia traqtoris wina RerZis zeviT; am SemTxvevaSi traqtoris ukana nawilSi rCeba Tavisufali adgili Txevadi sasuqis avzebisTvis, an saTesi masalis da fxvieri sasuqebis bunkerebis gansaTavseblad. traqtoris tvirTamweoba 23 tonamde aRwevs. traqtori Xerion-isTvis Zravebs amzadebs firma Caterpillar. Zravs aqvs 8,8 litri moculobis eqvsi cilindri, grildeba haeriT. kompania СLAAS-i momxmarebels Zravis or variants sTavazobs: XERION 3300, nominaluri simZlavre 305 cx.Z maqsimaluri simZlavre 335 cx.Z., miiRweva 1600-1800 br/wT. dros. maqsimaluri mbrunavi momenti Seadgens 1500 w.m. 1500 br/wT-is dros. axali agraruli saqarTvelo 23 აგროტე ქ ნიკა აგროტექნიკა XERION-i 3800 nominaluri simZlavre 344 cx.Z da maqsimaluri simZlavre 379 cx.Z. 1800 br/wT-is dros miiRweva 1400 br/wT-is dros. traqtoris transmisia sakmarisad martivi konstruqciisaa. XERION-i aRWurvilia mudmivi sruli amZraviT. gadacemaTa kolofi simZlavris gantotvili nakadiT da siCqareTa diapazoniT 5-dan 50- km/sTmde, regulirdeba usafexurod, didi diapazoniT da brunvaTa ricxvisgan damoukideblad. eleqtronuli marTvis sistema uzrunvelyofs Zravis da gadacemaTa kolofis erToblivi muSaobis optimizacias. traqtorists moeTxoveba mxolod siCqaris SerCeva, danarCen operaciebs avtomaturi sistema asrulebs. manqanas mcire wevis Zalis saWiroebis SemTxvevaSi Zravi muSaobs ekonomiur reJimSi, dabal brunvaTa ricxvze da wevis mcire xarjiT. Tu saWiroa mniSvnelovani wevis Zala, eleqtronuli sistema avtomaturad zrdis traqtoris mwarmoeblobis Zalas. XERION-i aRWurvilia hidravlikuri sistemiT Hoad-Sensing. am sistemis upiratesobaa ori mZlavri regulirebadi tumbo, romlebic saWiroebis mixedviT iZleva zeTis zust raodenobas. erTi tumbo kvebavs manqanis samuSao agregatebs: zeTiT gagrileba, saWis marTvis meqanizmi da samuxruWe sistema. meore tumbo mTlianad emsaxureba hidravlikur, sakid sistemas. maqsimaluri samuSao weva — 200 bari, zeTis maqsimaluri miwodeba — 190 litri wuTSi. zeTis avzis moculoba 130 litria. traqtoristis gankargulebaSia ormagi qmedebis hidrogamanawilebeli. zeTis miwodeba da dro SesaZlebelia vareguliroT usafexurod, kompiuter „Gebis”-is meSveobiT. mtkice CarCo da sruli amZravi sxva standartuli traqtorebisgan gansxvavebiT, romlebzec Zravi da transmisia zogjer asruleben gadamtan funqcias, XERION-is seriis traqtorebze gvaqvs mTlianCarCoiani konstruqcia. Zravi da gadacemaTa kolofi integrirebulia CarCosTan, sakidi sistemis rxevebis CaxSoba xdeba demferiT. aseTi konstruqciis upiratesobas warmoadgens is, rom manqanas SeuZlia didi datvirTvis atana. XERION-is masa Seadgens 13 tonas, xolo mindorSi eqsploataciis dros is SeiZleba daitvirTos 36 tonamde. konstruqtorebma SeZles CarCos konstruqciis srulyofilad gamoyeneba, masSi Camagrebulia wina da ukana sakid-amwevi meqanizmebi. XERION-is orive RerZi marTvadia, rac manqanas maRal manevrulobas aniWebs. saburavebis tipisagan damokidebulebiT traqtoris mobrunebis meqanizmi daaxloebiT 12 metrs Seadgens. Sesasrulebeli samuSaos mixedviT traqtorists SeuZlia SearCios marTvis nebismieri SesaZlebloba: — wina TvlebiT asfaltian gzaze saimedo moZraobis uzrunvelsayofad; — yvela TvliT (gansakuTrebiT maSin, roca saWiroa maRali manevruloba); — „kiborCxalisebri” svla, niadagze meqanikuri zemoqmedebis Semcirebis mizniT, Tesviswina damuSavebis an Txevadi nakelis (wunwuxis) Setanis dros. ferdobze muSaobis dros meqanizators „joistikis” saSualebiT SeuZlia areguliros ukana Tvlebis nakvalevi. XERION-is traqtorze aris paraleluri moZraobis sistema, romelic dafuZnebulia CPS teqnologiaze. kompania CLAAS-is sistema „CPS Pilot” klientebs sTavazobs manqanis marTvis sxvadasxva signalebs da variantebs. survilis SemTxvevaSi es sistema SeiZleba traqtorze pirdapir qarxanaSi damontaJdes. kabina „nasesxebia” marcvleulis amRebi kombainisgan. kompania CLAAS-s gaaCnia kabinebis konstruirebis mdidari gamocdileba, rac gamoixata XERION-is seriis traqtorebze. kabina komfortulia, aqvs kargi xilvadoba. saWis dgari regulirdeba meqanizatoris simaRlis da moTxovnis Sesabamisad, amis garda kabinaSi aris kondincioneri da moxerxebuli savarZeli. traqtors aqvs 14 maSuqi fari, rac meqanizators komfortulad muSaobis saSualebas aZlevs. mravalfunqciuri berketis da Cebis terminalis saSualebiT xorcieldeba manqanis yvela funqciis kontrolireba. berketis saSualebiT meqanizators SeuZlia 16 funqciis marTva. manqanis sxvadasxva sistemis awyobis xarisxi da muSaoba SeiZleba advilad da swrafad Semowmdes da daregulirdes manqanis bort-kompiuteris Cebis-is meSveobiT. universaloba da wevis Zala kompania CLAAS-ma, traqtor XERION-is gamoSvebiT, Seasrula universaluri traqtoris Seqmnis sawarmoo programa. mZlavri Zravi, romelic uzrunvelyofs mniSvnelovan wevis Zalas, usafexuro amZravi da oTxi Tanaziari zomis Tvlebi akmayofilebs mZime niadagebze muSaobis moTxovnilebebs. XERION-is seriis traqtorebi saukeTeso sawevarebia 12 metramde modebis ganis Tanamedrove kompaqturi diskoebian farcxebis da kultivatorebisTvis. traqtoris sruli amZraviani sistema mosabrunebel zolSi uzrunvelyofs maRal manevrulobas da simartives. nugzar ebanoiZe teqnikis mecnierebis doqtori, profesori 24 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2012 ალტე რნატი ული ს ალტერნატიული სათბობი ათბ ობი gaTbobis Tanamedrove saSualebebi saqarTvelos regionebSi Tbomomaragebis teqnologiuri done Zalzed arasaxarbieloa. sawvavi resursebi da misi efeqtianad gamoyenebis saSualebebi, xSirad xelmiuwvdomelia, rac mosaxleobis umravlesobas tradiciuli, dabalefeqtiani gaTbobis sistemebis gamoyenebisken ubiZgebs. Sedegad, momxmareblis yofiTi pirobebi sezonurad uaresdeba, sasaTbure meurneobebis ganviTareba ferxdeba da garemosac aunazRaurebeli zarali adgeba. winamdebare statiaSi, mogiTxrobT tradiciuli sawvavis efeqturi gamoyenebisa da Tanamedrove sawvavis warmoebis teqnologiebze, risi aTviseba umokles xanebSi SegviZlia. misi danergviT ki ixeirebs, rogorc soflis meurne da moagarake, ise bunebac da biznes seqtoric. pirolizuri Rumeli am tipis Rumelis muSaobis principi advili gasaazrebelia: sawvavis (magaliTad, SeSis) wvis procesi or etapad mimdinareobs. tradiciul RumelebSi, wvis Sedegad gamoyofili xis gazebis umetesi nawili ver aswrebs wvas da sakvamuris gavliT atmosferoSi gaityorcneba. pirolizuri Rumeli ki sawvavs myar da airad nawilebad Slis (am Tvisebis gamo, pirolizur Rumelebs gazis generirebad qvabebsac uwodeben) da Tioeulis cal-calke wvas uzrunvelyofs. procesi maRal temperaturaze mimdinareobs, ris Sedegadac vRebulobT maqsimalur siTbos da minimalur narCenebs, rogorc namwvis, ise gamonabolqvis saxiT. am tipis Rumelebi mxolod upiratesobebiT gansxvavdeba tradiciuli gaTbobis saSualebebisgan, igi moxerxebulia rogorc sacxovrebeli saxlis (wylis radiatorebis sistemiT), ise Cveulebriv sasaTbure meurneobis sasurveli siTbos uzrunvelsayofad, Rumelis efeqtiani muSaobis process (pirolizs) RumelSi haeris miwodebis wesi uzrunvelyofs, rasac raime rTuli teqnologiuri detalebi an mikrosqemebi ki ara, Rumelis konstruqcia ganapirobebs, ris Sesaxebac informacia farTod aris warmodgenili internet sivrceSi. aseTi Rumelis damzadeba saTanado masalis arsebobis pirobebSi, inJinივნისი, 2012 ruli unarebiT dajildovebul moyvarulsac ki SeuZlia. cxadia, praqtikaSi arsebobs aseTi Rumelebis sxvadasxva modifikaciebi, romelTa specifika Rumelis simZlavreze, sawvavis tipze da avtomatizaciis xarisxzea damokidebuli, magram ZiriTadi niSanTvisebebi yvelasTvis erTnairia. Tuki konstruqcia xarisxianad aris Sesrulebuli, Rumeli mxolod erT mkacr moTxovnas uyenebs momxmarebels: sawvavis simSrale! es aucilebeli pirobaa misi efeqtiani muSaobisTvis. Tuki pirolizi sawvavs myar da airad nawilebad Slis (gancalkevebuli wvisaTvis), nedli SeSis gamoyenebis dros gamoyofili orTqli airebis wvas aferxebs. didi odenobiT orTqli agreTve vnebs TviTon konstruqciasac da mis naadrev cveTas iwvevs. arsebobs maRalxarisxiani seriuli warmoebis pirolizuri Rumelebi, romlebic am problemas mainc umklavdeba, magram amis gamo maTi Rirebuleba izrdeba, xolo gaTbobis efeqtianoba klebulobs. amitom, nedli sawvavis gamoyeneba gaumarTlebelia. miT umetes, rom sawvavis moTxovnil simSraleSi igulisxmeba ara absoluturi simSrale, aramed 18-25% tenianoba — es is maCvenebelia, rasac SeSa bunebrivad, ramdenime Tvis ganmavlobaSi mSral adgilas Senaxvisas aRwevs. pirolizuri Rumelis damzadeba, sxva Tanabar pirobebSi, saSu- kustarulad, sakuTari moxmarebisTvis damzadebuli pirolizuri Rumeli rjer r ufro r Z r jdeba, b alod or Zviri vidre tradiciuli Rumelisa. am xarjTa sxvaobas, misi ekonomiurobis wyalobiT, moxmarebeli, xSir SemTxvevaSi, pirvelive weliwads inazRaurebs. aseTi Rumelebis warmoebas saqarTveloSi didi perspeqtiva aqvs, rac SesaZlebelia biznes seqtorisTvis sakmaod sarfian saqmianobad iqces. rogorc ukve aRvniSneT, maTi damzadeba raime rTul teqnologiebs, an ZviradRirebul nou haus ar ukavSirdeba, rasac adgilobrivi mewarme alRos ver auRebs da, Sesabamisad, importirebul produqciasTan konkurireba gauWirdeba (rogorc es gazis gamaTboblebis bazarze xdeba, sadac Cexuri, germanuli, Tu sxva ucxouri kompaniebis produqcia dominirebs). saqarTvelos geografiidan gamomdinare, soflebisa da saagarake dasaxlebebis didi nawili mTian da maRalmTian regionebSia ganlagebuli. am garemoebas, xSirad, xe-tyis siuxvec erTvis Tan. aseTi adgilebis didi nawilis gazificireba, uaxloesi 10-15 wlis ganmavlobaSi, naklebsavaraudoa, rig SemTxvevebSi, ubralod gamoricxulic ki. amis garda, bunebriaxali agraruli saqarTvelo 25 ალტე რნ ატიუ ლი ს ალტერნატიული სათბობი ათ ბო ბი 12 saaTSi erTxel gaavsos Rumeli nebismieri formisa da zomis (ramdenadac Rumeli daitevs) SeSiT Tu sxva myari sawvaviT da Rame mSvidad iZinos. profesionalis mier saamqroSi damzadebuli pirolizuri Rumeli vi airis r s in nfras r struq r qtura r su s lac ar sTavazobs momxmarebels ufro iaf alternativas. energetikaSi arsebuli tendenciebidan gamomdinare, bunebrivi airis fasi, droTa ganmavlobaSi, erTmniSvnelovnad gaizrdeba — savaraudod, arc gazifikaciis proeqtebis Rirebuleba SenarCundeba dRevandel niSnulze. Sesabamisad, saqarTveloSi, iseve rogorc sxva qveynebSi, bazris sakmaod msxvil segments mouwevs an tradiciuli gaTbobis saSualebebiT dakmayofileba, an inovaciuri teqnologiebis SeZena. pirolizuri Rumelebi swored am ori komponentisgan, tradiciisa da inovaciisgan Sedgeba. gamWriaxi biznesmenisTvis savsebiT naTelia, rom aseTi niSan-Tvisebis mqone produqti yovelTvis kargad iyideba. dasasruls, unda iTqvas, rom tradiciuli Rumelis udides samomxmareblo naklad SeSis xSirad miwodebis aucilebloba saxeldeba. momxmarebeli iZulebulia, saSualod, yovel 3-4 saaTSi erTxel miawodos SeSa. es garemoeba Zalzed arasasiamovnoa, gansakuTrebiT RamiT, miT umetes, rodesac adamiani dasasveneblad adis agarakze da waramara SeSis SekeTebis perspeqtiva sruliad ar xiblavs. pirolizur RumelSi SeSa xangrZlivad da srulad iwvis, rac saSualebas aZlevs momxmarebels, yvelaze martivi modifikaciis Rumeli SemTxvevaSic ki, saSualod 26 axali agraruli saqarTvelo bio sawvavis granulebi da briketebi bio sawvavSi igulisxmeba xe-masalis, torfis, sasoflo-sameurneo narCenebis, anu biologiuri warmoSobis sawvavi, erTi sityviT — biomasa. misi gamoyenebis mravalnairi formebi arsebobs (biogazi, biodizeli da a.S.), romelTagan Cven, teqnologiurad yvelaze moxerxebul saSualebebze, granulebze da briketebze visaubrebT. bio sawvavis granulebi da briketebi warmoadgens gamomSral da dapresil biomasas, romelic nebismieri tipis myari sawvavis RumelSi (buxarSi, tradiciul SeSis RumelSi, pirolizur RumelSi da a.S) gamosayeneblad gamodgeba. granulebsa da briketebs Soris ZiriTad gansxvavebas maTi zomebi da, Sesabamisad, maTi daqucmacebis xarisxi warmoadgens. granulebis moculoba kubur milimetrebSi izomeba, xolo briketebs cilindris an aguris forma da zoma gaaCniaT. orive SemTxvevaSi, sawvavi ekologiurad sufTaa da misi damzadeba aranairi danamatebis gamoyenebas ar saWiroebs. warmoeba sami ZiriTadi etapisgan Sedgeba: daqucmaceba, gaSroba, dapresva. dapresvis procesSi gamoiyofa lignini, bunebrivi naerTi, romelsac mcenareebi Seicaven da romelic wnevisgan rbildeba. swored lignini axdens daqucmacebuli masis Sewebebas da uzrunvelyofs granulebisa da briketebis maRal simkvrives. pirolizuri feCis warmoebis msgavsad, am SemTxvevaSic saqme gvaqvs SedarebiT xarjian, magram martiv, advilad aTvisebad teqnologiasTan. biomasis daqucmacebis, gaSrobisa da dapresvis RonisZiebebi ar moiTxovs nanoteqnologiebs da wamyvani inJinruli kadrebis dasaqmebas. rac Seexeba xarjebs da, Sesabamisad, mza produqciis gasayid fasebs, maT konkurentunarianobaze Tavad ba- zari metyvelebs: mxolod sawvavi granulebis evropuli bazari milionobiT toniT ganisazRvreba, xolo zrdis tempebi orniSna maCvenebels aRwevs (mimdinare dekadis saSualo saprognozo wliuri maCvenebeli 12%-s Seadgens). am tipis sawvavis energetikuli Rirebuleba da moxmarebis simartive uaxlovdeba qvanaxSirisas, im pirobiT, rom qvanaxSirisgan gansxvavebiT, saqme gvaqvs nulovan mavne gamonabolqvTan da mizerul narCenebTan . aseTi samomxmareblo upiratesobebi imdenad moTxovnadia msoflio bazarze, rom sxvadasxva qveynebSi muSavdeba ar mxolod sameurneo narCenebis, aramed mTliani xe-tyis nedleulad gamoyenebis proeqtebi. cxadia, saqarTvelo ar aris xetyiT mdidari qveyana, amitom aseT SemTxvevaSi aqcentis pirdapir xetyeze gakeTeba, ubralod gaumarTlebelia. magram saqarTvelos soflis meurneobaSi uxvad rCeba iseTi nedleuli, romlisganac bio sawvavis granulebisa da briketebis warmoeba SeiZleba. magaliTisTvis, simindisa da mzesumziris yanebSi, yovelwliurad, aTasobiT tona sameurneo narCeni ikargeba, romelic am maRalmoTxovnadi produqciis warmoebisTvis gamodgeba. xvna—Tesvis periodSi, qarTveli meurne, xSirad, ubralod abrunebs am narCens niadagSi, ara imitom, rom es saukeTeso agroteqnikur gadawyvetilebas warmoadgens, aramed imitom, rom am nedleuliT aravin interesdeba seriuli warmoebis, Cexuri kompania ATMOS-is -is pirolizuri Rumeli ივნისი, 2012 ალტე რნ ატიულ ი სათბობი ალტერნატიული — Tuki biznesmeni am potencialis efeqturad gamoyenebas SesZlebs, mis sawvavis evropul bazaraze gasvlas win veraferi daudgeba da adgilobrivi bazris formirebasac safuZveli maleve Caeyreba. SeSisa da sxva bio sawvavis moxmarebis ekologiuri mxare dRevandel saqarTveloSi xSirad saubaroben ekologiaze. garemos dacvisadmi didma yuradRebam, romelic gasuli saukunis meore naxevarSi dasavleTis qveynebSi ganviTarda, fexi CvenTanac moikida, rac Zalzed misasalmebelia. Tumca, garemos mofrTxileba ar niSnavs garemos ar gakarebas — es ar aris ubralo esTetikis sakiTxi, romelic gauTviTcnobiereblad, TiTqmis sentimentalurad unda wydebodes. eko sistemas Tavis kanonebi da ganaxlebis cikli gaaCnia, romelSic adamianic harmoniulad ewereba. xe-tye, iseve rogorc nebismieri mcenare dedamiwis zurgze, ganaxlebadi resursia. misi efeqtianad moxmareba SesaZlebelic aris da aucilebelic. axalgazrda xeebis, tyis masivebis usistemo da gauTvleli gakafva arRvevs bunebriv cikls da klavs aRwarmoebis unars, rac ara ubralod Secdoma, aramed barbarosobaa, romelsac win unda aRudges nebismieri Tanamedrove sazogadoeba. magram tyis gamoxSirva, misi racionaluri moxmareba saSualebas gvaZlevs visargebloT bunebrivi sikeTiT da arc garemo davazianoT. nebismieri mcenaris wvis Sedegad zustad imdeni naxSirorJangi gamoiyofa, ramdenic man aiRo atmosferodan zrdis procesSi. anu, misi wva ar „aCens“ aramed abrunebs n SirorJangs, Tu procesiT ar nax v sargeblebT, mcenare, droTa vi g mavlobaSi, lpobis Sedegad gan m inc daabrunebs yvela saTbur ma g gazs atmosferoSi — es bunebriv jaWvia, Cven am jaWvis erTervi T rgoli varT, romelTac arc Ti e erT ukiduresobaSi gadavardna a dagvamSvenebs. ar biomasis energetikuli dan nulebiT gamoyeneba imdenad niS x sayrelia, rom gaCnda iseTi xel c bebi, rogoricaa erTwliani, cne T mravalwliani energetikuli Tu k kul turebi, energetikuli tyeebi, romelTa gaSenebac pirdap pir energetikuli miznebisTvis x cieldeba. am realobis gamoxor y neba saqarTvelosac SeuZlia ye — es CvenTvis momgebiani mimarTulebaa. viqtor dundua, energo politikis analitikosi kvleviTi centri „regionika“ Современные Средства Отопления ВИКТОР ДУНДУА, Аналитик энергетической политики Исследовательский Центр «Регионика» В статье освещаются вопросы эффективного потребления биотоплива в виде промышленных гранул (пеллет) и брикетов, а также в виде традиционного топлива (дров) путём использования пиролизных печей в домашних и парниковых хозяйствах. Статья кратко описывает технологическую сторону вопроса и информирует читателя об экономической и экологической привлекательности данных направлений. Modern Heating Technologies VIKTOR DUNDUA, energy policy analyst Research Center “Regionica” The article informs the reader about the efficiency of using biofuel in the form of wood pellets and biomass briquettes as well as the usage of firewood in wood gasification boilers (pyrolisis furnaces) for house and greenhouse heating purposes. The article describes the core technological aspects of production process and provides the information about economic and environmental attractiveness of such technologies. ივნისი, 2012 axali agraruli saqarTvelo 27 მესო კო ვეობ ა მესოკოვეობა soko kalmaxas kultivirebis intensiuri meTodi lieTilenis parkebSi. Cveulebriv namjas ara umetes 5 sm-s zomamde specialuri damaqucmacebeli danadgarebiT aqucmaceben. saxlis pirobebSi daqucmaceba SesaZlebelia nebismieri xelmisawvdomi saSualebiT. nawili II mikro ekonomikuri TvalsazrisiT, kalmaxas kultivirebis gacilebiT gamarTlebuli formaa intensiuri meTodi. am SemTxvevaSi kalmaxas nayofis miReba SeiZleba mTeli wlis ganmavlobaSi da mosavlianoba nalkebad aris damokidebuli klimaturi pirobebis sezonur cvlilebebze. sasaTbure SenobaSi Seqmnil specialur pirobebSi, sxvadasxva substratebis gamoyeneba, maTi Termuli damuSavebiT, ufro mokle teqnologiuri cikli maRali da stabiluri mosavlianobis miRwevis saSualebas iZleva. kalmaxas moyvanisaTvis saWiro sruli teqnologiuri cikli Seicavs: - substratis dasaqucmacebel Senobas Seabamisi danadgariT. - Senoba fermentaciisa da Termuli damuSavebisTvis saWiro mowyobilobebiT; - Senoba kalmaxas ganviTarebisa da msxmoiarobisTvis; - samacivro danadgarebi sokos mosavlis Sesanaxad; substratis momzadeba iyofa ramdenime etapad: daqucmaceba. ba ganvixiloT xor-da blis namjis magaliTze. daqucmacebis dawyebamde unda yuradReba mivaqcioT, rom namja iyos oqrosferi da obis sunis gareSe.kompostis daqucmaceba saSualebas gvaZlevs ufro efeqturad movaxdinoT misi Termuli damuSaveba da kompaqturad movaTavsoT po- 28 axali agraruli saqarTvelo dalboba garkveuli raodenobis wylis Sewovis mizniT daqucmacebul namjas garkveuli drois ganmavlobaSi alboben wyalSi. SemdegSi zedmet wyals aSoreben dawurvis an specialuri sawuri danadgarebiT, gamowurvis gziT. normalur pirobebSi substratis optimaluri tenianobaa 70%-ia. dalbobis dros xdeba namjidan wyalSi advilad xsnadi iseTi nivTierebebis gamorecxva, romlebic warmoadgenen kalmaxasTvis konkurenti mikroskopuli sokoebis sakvebs. am gziT vamcirebT iseTi konkurentebis ganviTarebis albaTobas, rogorebic arian trixoderma, miokri da neospora. dalbobis dros kargia Tu wyalSi davumatebT 0,02% fundazols, romelic xels uSlis konkurenti mikroskopuli sokoebis ganviTarebas. Termuli damuSaveba Termuli damuSavebis ZiriTadi mizania substratSi konkurenti mikroskopuli sokoebis mospoba, romlebic mniSvnelovnad aferxeben kalmaxas ganviTarebas da seriozulad amcireben mosavlianobas. garda amisa Termulad damuSavebul substrats gacilebiT advilad iTvisebs kalmaxa, rac misi maRali mosavlianobisTvis erT erTi mniSvnelovani faqtoria. arsebobs substratis Termuli damuSavebis ori meTodi. 1966 wlidan mesokoveebis mier aqtiurad gamoiyeneba steriluri meTodi, romelic gulisxmobs maRali temperaturis da orTqlis wnevis qveS substratis damuSavebas. sam saaTiani sterilizaciis dros fiqsirdeba 120 gradusi temperatura, wneva ki-1,5 atmosferos aRwevs. am SemTxvevaSi iRupeba substratSi myofi yvela konkurenti mikroorganizmi. gaciebis Semdeg substratSi SeaqvT miceliumi steriluri meTodis erT erTi uaryofiTi mxarea misi maRali TviTRirebuleba masSi avtoklavis gamoyenebis aucileblobis gamo. amitom ufro xSirad iyeneben arasterilur meTodebs. arasteriluri Termuli damuSavebis mniSvnelovani meTodia fermentaciuli meTodi. fermentaciis temperatura 70 graduss ar aRemateba. am temperaturaze praqtikulad ispoba konkurenti mikroflora da Zlierdeba damcavi mikroflora, romelic xels uSlis konkurentebis ganviTarebas da amiT xels uwyobs kalmaxas mier substratis aqtiurad aTvisebas. fermentaciis dros specialurad mowyobil safermentacio kamerebSi xdeba substratis sufTa haeriT da temperturiT erTdrouli damuSaveba. am gziT substratis temperatura swrafad ayavT 60-70 gradusamde da am temperaturaze aCereben 12 saaTis ganmavlobaSi. am dros xdeba substratis pasterizacia. amis Semdeg mimdinareobs 72 saaTis ganmavlobaSi pasterizebuli substratis TandaTanobiTi gaciveba 45 gradusamde. am SemTxvevaSi substratis tenianoba ar unda iyos 70-80 % -ze meti, raTa ar ganviTardes lpobis baqteriebi. Tu tenianoba iqneba arasakmarisi, mcirdeba fermentaciis efeqturoba. fermentaciis dros substratSi viTardeba mikroorganizmebi, romlebic TavianTi cxovelyofelobis Sedegad substratSi gamoyofen antibiotikuri Tvisebis mqone nivTierebebs, riTac aferxeben konkurenti mikro organizmebis ganviTarebas da piriივნისი, 2012 მეს ოკოვე ობა მესოკოვეობა qiT, xels uwyoben kalmaxas. fementaciis Semdeg civi gafiltruli haeris miwodebiT substratis temperaturas sweven 25 gradusamde. amis Semdeg substrati mzadaa masSi miceliumis Sesatanad. gacilebiT advili da naklebad Sromatevadia Semdegi meTodi: mduRare wyalSi yrian daqucmacebul namjas. am dros wylis temperatura mcirdeba masSi civi namjis moxvedris gamo. temperatura namjis masis SuagulSi ahyavT minimum 75 gradusze da am temperaturaze aCereben minimum 1 saaTis ganmavlobaSi. masTan aucileblad gasaTvaliswinebelia, rom drois aTvla unda daviwyoT mas Semdeg, rac tempertura namjis Sua gulSi 75 graduss miaRwevs. Secdomaa roca drois aTvlas wylis temperaturis mixedviT iwyeben. orive meTodiT damuSavebuli substrati, rac SeiZleba sterilurad unda gacivdes, winaaRmdeg SemTxvevaSi Termulad warmatebiT damuSavebul komposti, konkurenti mikroorganizmebiT SeiZleba meoradad dainficirdes. kalmaxas daTesva (inokulacia) substratis oTaxis temperaturamde gaciebis Semdeg iwyeben masSi miceliumis Setanas. araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleba 30 gradusze maRali temperaturis substratis inokulacia. am SemTxvevaSi didia miceliumis daRupvis riski. kalmaxas zrdisTvis optimaluria kompostis ph 5-6, tenianoba70-85 %. miceliumi an fena-fena SeaqvT, an da substratSi Tanabarad ureven. substrats ereva misi moculobis 3-5% miceliumi. es yvelaferi Tavsdeba polieTilenis specialur parkebSi. parkSi Cadeba xorcieldeba im gaTvliT, rom 1 metris simaRlis sokos specialur parkSi 13-18 kg. inokulirebuli komposti moTavsdes. rac ufro mZimea parki, miT ufro metia mosalodneli mosavlianoba. Warbi teni (wyali) grovdeba parkis qveda nawilSi, mis gamosadevnad parks aWrian qveda kuTxeebs. parkis zemoTa mxare ixureba kanafiT an specialuri masaliT, rac meoradi inficirebis albaTobas amcirebs. ივნისი, 2012 amis Semdeg kompostian parkebs aTavseben specialur cementis iatakian da kedlebian SenobaSi, romelic winaswar damuSavebulia fungicidebiT (kirqlori, formalini, 3% iani Sabiamnis xsnari). kedlebi SeTeTrebulia dauwvavi kiriT. SenobaSi mowyobilia specialuri stelaJebi, romlebzedac mza inokulirebuli kompostiani parkebi ganTavsdeba, ise rom isini erTmaneTs ar Seexos da temperaturas sweven 20-21 gradusamde. ori-sami dRis Semdeg miceliumi gadasvlas iwyebs substratze da oci-ocda xuTi dRis ganmavlobaSi mTlianad faravs mas. am dros substrats aqvs TeTri feri. sayuradReboa, rom parkis SuagulSi temperaturam ar unda aiwios 28 gradusze maRla. miceliumi kompostis aTvisebisas TviTonac gamoyofs siTbos, amis gamo SeiZleba moxdes parkebis SigniT tempereturis TviTneburi zrda da kritikul zRvars gadaaWarbos da miceliumi daRupos. kontrolis mizniT ramdenime parkis (kompostis) Sua gulamde SeyavT sakontrolo Termometrebi, romelTa saSulebiTac xorcieldeba dakvirveba kompostis Sida temperturaze. gaTeTrebuli parkebi gadaaqvT specialurad mowyobil fungicidebiT winaswar damuSavebul SenobaSi, romelic uzrunvelyofilia ganaTebiT da sokos msxmoiarobisTvis saWiro mikro klimatis Sesaqmneli mowyobilobebiT. miceliumis ganviTarebisaTvis da mis mier kompostis aTvisebisaTvis optimaluri temperatura 24 gradusia. tenianoba 75-90 procenti. substratis aTvisebis periodSi sinaTle saWiro ar aris. piriqiT, sinaTlis siWarbem kompostis aTviseba SeiZleba Seaferxos. ventiliaciac saWiro ar aris, am SemTxvevaSi garkveuli raodenobiT naxSirmJava gazi xels uwyobs kompostis aTvisebas. inokulaciidan ori-sami dRis Semdeg substrati iwyebs miceliumiT dafarvas da aTvisebuli zedapiri moTeTro feris xdeba. imis da mixedviT Tu ra raodenobis miceliumia Setanili komkostSi da ra zomisaa bloki, parkis gaTeTrebas sWirdeba 15 dan 25 dRemde. Zalze didi raodenobiT miceliumis Setanam kompostSi da sainkubacio blokSi maRalma temperaturam SeiZleba gamoiwvios qerqis anu egreTwodebuli stromis warmoqmna, rac SeiZleba iqces mosavlianobis mkveTri Semcirebis mizezad. blokis baqterialuri dasneulebis niSania myrali momJavo suni da tomrebidan didi raodenobiT myrali siTxis gamoyofa. konkurenti sokoebiT blokis dasnebovnebis niSania parkis zedapirze mwvane, Savi da forToxlis feri laqebis gaCena. aseTi parkebis aRmoCenisas isini dauyovnebliv unda moSordes sainkubacio oTaxs. dasawyisi ix. # 5, gagrZeleba iqneba axali agraruli saqarTvelo 29 ირიგაც ია ირიგაცია venaxis sarwyavi sistemebi da morwyvis wesebi morwyvis mizania vazis zrdis gagrZeleba, mosavlianobis amaRleba da produqciis xarisxis gaumjobeseba. dasavleT saqarTveloSi, sadac sakmao raodenobiT naleqi modis, vazis kultura ar ganicdis tenis naklebobas da morwyvasac ar saWiroebs. aRmosavleT saqarTveloSi, qarTlSi da nawilobriv kaxeTSi, vazi da xexili morwyvis gareSe mosavals an ar Zleva, an mosavali uxarisxoa. rwyvis ramdenime wesi arsebobs: kvalSi miSvebiT, moRvriT, dawvimebiT, niadagqveSa da wveTovani morwyva. kvalSi miSvebiT rwyva es wesi saqarTveloSi Zlier gavrcelebulia. vazis rigebSi traqtoriT, an cocxali gamwevi ZaliT keTdeba kvali. Tu rigebi farToa (3m. da meti), maSin keTdeba ori, an sami kvali erT rigSi. kvalis simaRle 12-20 sm-ia, xolo sigane 30-40 sm. kvlevis sigrZe emTxveva rigis sigrZes an ramdenime rigis sigrZes. kvalSi miSvebiT rwyvis dros, wyali Jonavs niadagis siRrmeSi 90-100 sm-ze. niadagSi, romlis siRrme 60 sm.-ia (am siRrmeSi moqceulia ufro metad aqtiuri fesvebis 65%), naTelia, rom vazi aseTi rwyvis dros sakmao raodenobiT wyals iRebs. kvalSi rwyvis Casatareblad saWiroa vazis rgvamde, niadagi winaswar moswordes. yoveli rwyvis Semdeg unda Catardes niadagis kultivacia, raTa wylis aorTqleba Semcirdes. nawileba gaZnelebulia. morwyvis Semdeg niadagis zedapirze qerqi warmoiSoba, romelic niadagis SeSrobisTanave unda gafxvierdes. miSvebiT morwyva auaresebs zeda fenebis struqturul da agregatul Semadgenlobas. zedapiruli morwyvis es wesi umjobesia sanergeSi gamosayeneblad. zedapirul morwyvas dawvimebiT morwyvasTan SedarebiT is upiratesoba aqvs, rom am dros minimumamdea dayvanili energetikuli danaxarjebi da Semcirebulia wylis fizikuri aorTqleba . zedapiruli, anu miSvebiT rwyvis wesis uaryofiTi mxareebia: sarwyav farTobze wylis araTanabari ganawileba, niadagis struqturis gauareseba, mZime meqanikur Sedgenilobis niadagebis gamkvriveba, aeraciis procesis Semcireba da gamoSrobis Sedegad Zlieri napralebis warmoqmna. moRvriT rwyva moRvriT, anu miSvebiT rwyvis dros, sarwyavi wylis Tanabrad ga- dawvimeba wylis miwodebis erT-erTi saukeTeso xerxia. igi gamoiyeneba yo- 30 axali agraruli saqarTvelo velgvari reliefis pirobebSi. mis upiratesobas warmoadgens is, rom gaiolebulia meqanizaciis gamoyeneba, wylis regularuli miwodeba, farTobze Tanabari ganawileba, haeris SefardebiT tenianobis gazrda. dawvimebiT morwyva moiTxovs sakmaod did danaxajebs sistemis dasanergad. dawvimebiT morwyvas SeiZleba xeli SeuSalos Zlierma qarebma. niadagqveSa morwyva es sistema ewyoba plantaJis siRrmeze, garkveuli diametris winaswar daCvretili plastmasis milebiT, romelic mierTebulia wyalmomaragebis sistemasTan. am siRrmeze Cawyobili sarwyavi sistema mcenares srulad uzrunelyofs wyliT. niadagqveSa morwyva saSualebas gvaZlevs niadagis zeda fenebs SevunarCunoT struqturuli mdgomareoba da optimaluri tenianoba, SevamciroT danaxarjebi, rogorc zedapiris mosworebaze, ise morwyvaze, amasTan maqsimalurad gamoviyenoT meqanizacia. es sistema perspeqtiulia kargi fizikuri Tvisebebisa da tenian niadagebze gaSenebul venaxebSi da sanergeSi. wveTovani morwyva Tanamedrove sarwyav sistemebs Soris wveTovani morwyva yvelaივნისი, 2012 ირიგ აცია ირიგაცია ze racionaluria. vazis Zirebze an Stambis simaRleze (pirveli mavTulis gaswvriv) ewyoba plastmasis garkveuli diametris milebi, romelTac aqvT yovel vazis buCqTan sawveTurebi. wylis miwodeba regulirdeba sawveTuridan dawveTebis intensivobis zrdiT. am wesis upiratesoba mdgomareobs datenianebis uwyvetobaSi, wylis ekonomiur xarjvasa da srul avtomatizaciaSi. sistemis gamarTulad muSaobisTvis aucilebelia wylis sisufTave. morwyvis vadebis da normebis gansazRvra rwyvis normebi, vadebi da rwyvis jeradoba damokidebulia niadagsa da klimatze, vazis jiSsa da simwifis droze. venaxSi niadagis morwyva unda daiwyos maisSi, rodesac fesvTa sistemis ganviTarebis ZiriTad fenaSi tenis saSualo Semcveloba Semcirdeba mcenareSi wylis SeTvisebis zRvramde (kapilarebSi wylis kavSiris Sewyvetamde) da unda gagrZeldes manam, sanam aRniSnul fenaSi wylis Semcveloba ar miaRwevs savele, zRvrul standartebs. wylis regulirebisTvis aucileblad unda ganisazRvros aqtiuri fenis savele zRvruli tentevadoba., e.i. morwyvis zeda zRvari. morwyvis qveda zRvari (morwyvis dawyebis momentamde) savele zRvruli tentevadobis 80%-s Seadgens. erTi da imave tipis niadagSi savele zRvruli tentevadoba da venaxSi wylis Sesvlis Senelebis zRvari meqanikuri Semadgenlobisa da maTSi humusis Semcvelobis mixedviT icvleba . venaxis rwyvis dawyebis vadis dadgenis mizniT iyeneben niadagis tenis gansazRvris woniT meTods. morwyvis norma gulisxmobs wylis im raodenobas, romelic ixarjeba yoveli rwyvis dros. es norma mniSvnelovnad meryeobs. aucilebelia, rom simwifis dasawyisSi niadagis is fena, sadac fesvebia ganlagebuli, kargad iyos datenianebuli. rwyvis normas adgenen cal-calke, yvela tipis niadagebisTvis. niadaguri Tvisebebidan gamomdinare, 1 heqივნისი, 2012 tari farTobis morwyvis norma (wylis xarji erTjeradi morwyvis dros) 500-1000 m3-is farglebSi meryeobs da iangriSeba formuliT: PPPM=h·w1-w2dv·100, sadac: M— aris morwyvis norma m2/ha; h — niadagis fenis sisqe, m-Si; w1 — savele zRvruli tenianoba %-Si; w2 — absoluturi tenianoba %-Si; dv — niadagis moculobiTi miwa m/sm3; 100 — heqtarze gasaangariSebeli koeficienti. magaliTad M=h=0,6; w1=30; w220; dv =1,20, maSin M=0,6 (30-20) · 1,20 ·100 = 720 m3/ha. niadagidan wylis xarjva damokidebulia: niadagis meqanikur Semadgenlobaze, aqtiuri fenis sisqesa da masSi humusis Semcvelobaze, klimatur pirobebze, mcenareTa asakze, savegetacio fazebze, vazis jiSze, niadagis movlisa da morwyvis wesebze. didi sisqis, mZime meqanikuri Semadgenlobisa da humusiT mdidari niadagebis morwyvis norma SedarebiT didia, xolo morwyvaTa raodenoba ki — mcire. am kanonzomierebis Sebrunebul suraTs gvaZlevs mcire sisqis msubuqi, meqanikuri Semadgenlobisa da humusis mcire Semadgenlobis niadagebi. venaxis morwyva morwyvis vadebi ise unda SeirCes, rom uzrunvelyofili iyos vazis buCqebis saukeTeso ganviTareba. morwyvis vadebi did farglebSi meryeobs. igi damokidebulia mevenaxeobis regionebis Taviseburebaze, jiSebze, mosuli naleqebis da morwyvis wesze. sarwyavi mevenaxeobis praqtikaSi miRebulia morwyvis vadebi ganisazRvros venaxis niadagis tenis maragis SefasebiT. amisTvis gamoyofil tipur nakveTze, 1,0-1,5 metr fenaSi, savegetacio periodSi, dekadaSi erTxel sazRvraven tenianobas. tenianobis maCveneblebs iyeneben rwyvis normis dasadgenad. rwyvis vadis gansazRvrisaTvis iyeneben agreTve foTlis iseT fiziologiur maCveneblebs, rogoric aris Semwovi Zala da ujredis wvenis koncentracia. saqarTveloSi sarwyav regionebSi pirveli rwyva tardeba maisSi, meore ivnisSi, marcvlebis intensiuri zrdis fazaSi. rwyva unda Sewydes yurZnis krefis win 3-4 kviriT adre. wveTovani rwyvis dros rwyva tardeba yovel dekadaSi, Semcirebuli normiT — 80-120 m3/heqtarze. am sistemiT rwyvas wyveten marcvlebis SerbilebisTanave (SeTvalebis dros). rwyvis vadebi koreqtirdeba mosuli naleqebis da niadagis tenianobis gaTvaliswinebiT. axali agraruli saqarTvelo 31 ვარსკვლავებ ი გვკარნახობენ ვარსკვლავები გვკა რნ ახო ბენ Tesvis kalendari vagrZelebT soflis-meurneobis dargis germaneli mecnieris qalbaton maria tunis ( 1922 — 2012 ) „Tesvis kalendris“ Semoklebuli versiis gamoqveynebas, romelsac uZRveba, kalendris mTargmnel-gamomcemeli daviT morgoSia. 2012 wlis agvistos kalendari Tbilisis droiT pirveli agvistos 9 saaTamde, nayofis droa, xolo 10 saaTidan 3 agvistos 9 saaTamde — fesvis. nayofis dReebSi im kulturebs vuvliT, romlebic nayofs Teslis areSi ikeTeben. aseTebia: vazi, citrusi, simindi da sxva. fesvis dReebSi ki saukeTesoa fesvis, anu Zirxvena kulturebis movla-patronoba, maTi Toxna, morwyva, mosavlis aReba da sxva samuSaoebis Sesruleba. 3 agvistos 10 saaTidan 5 agvistos 7 saaTamde yvavilis dReebia da yvavilovan mcenareebs (mzesumzira da yvela yvavili) vaqcevT yuradRebas. 5 agvistos 8 saaTidan, 8 agvistos 8 saaTamde foTlis dReebia da im mcenareebze vzrunavT, romlis nayofi foTolia. am mcenareebs miekuTvneba yvela mwvanili. 8 agvistos 9 saaTidan 9 agvistos 17 saaTamde nayofis droa, 18 saaTidan ki 10 agvistos 17 saaTamde — yvavilis. 10 agvistos 18 saaTidan 13 agvistos 9 saaTamde ki — fesvis, xolo 10 saaTidan 15 agvistos 18 saaTamde yvavilis dReebia. 15 agvistos 19 saaTidan 17 agvistos 6 saaTamde foTlis dReebia, xolo 7 saaTidan 18 agvistos 19 saaTamde — nayofis. 18 agvistos 20 saaTidan 19 agvistos 6 saaTamde foTlis droa, 7 saaTidan 15 saaTamde ki — nayofis . 19 agvistos 16 saaTidan 20 agvistos dRis bolomde sasurvelia yovelgvari sasoflo-sameurneo samuSaoebisagan Tavis Sekaveba, vinaidan mcenareTa zrda-ganviTarebisTvis naklebad sasargeblo Zalebi moqmedeben. 20 da 22 ricxvebi fesvis dReebia. 23 agvistos 10 saaTamde yvavilis droa, Semdeg 24 agvistos 15 saaTamde umjobesia sasoflo-sameurneo saqmeebisagan Tavis Sekaveba. 24 agvistos 18 saaTidan 22 saaTamde yvavilis droa. 25-dan 32 axali agraruli saqarTvelo 26 agvistos 13 saaTamde — foTlis, xolo 14 saaTidan 28 agvistos 17 saaTamde — nayofis. 28 agvistos 18 saaTidan 29 agvistos 20 saaTamde fesvis droa, 21 saaTidan 30 agvistos 7 saaTamde ki — nayofis. 30 agvistos 8 saaTidan 18 saaTamde — fesvis, 19 saaTidan 31 agvistos dRis bolomde ki — yvavilis. 2012 wlis agvistos mimoxilva venera 6 agvistos marCbivis sinaTlis Tanavarskvlavedis areSi iwyebs moZraobas da aminds sinaTles hmatebs. marsi da saturni qalwulis sigrilis Tanavarskvlavedis areSi imyofebian da dedamiwas sigrilis impulsebs ugzavnian. iupiteri ramdenime dRis ganmavlobaSi kuros sigrilis areSi dahyofs. merkuri 24mde wyliani Tanavarskvlavedis areSi darCeba. planeta uranic 25-mde Tevzis wylian areSi imyofeba, Semdeg lomis siTbos areSi gadadis, plutonic mSvildosnis siTbos areSi iwyebs moZraobas, rac havas gaaTbobs da klimats agvistos Sesatyviss gaxdis. rgvis dro: 12 agvistos 15 saaTidan 25 agvistos 19 saaTamde. saadreo xexilis mosavlis aReba umjobesia yvavilis im dReebSi, romlebic rgvis drois SualedSi ar gvxvdeba. saTesled gankuTvnili marcvleulis mosavlis aReba kargia nayofis dReebSi — 17 agvistos 7 saaTidan 18 agvistos 19 saaTamde. aseve 24 ricxvis 18 saaTidan 22 saaTamde da 29 agvistos 21 saaTidan 30 agvistos 7 saaTamde. foTlovani kulturebidan saTesled gankuTvnili mosavlis aReba saukeTesoa: 18 agvistos 20 saaTidan, 19 agvistos 6 saaTamde, xolo yvavilovani mcenareebidan: 9 agvistos 18 saaTidan 10 agvistos 8 saaTamde. 15 agvistos iTeseba: aryi, msxali, cacxvi, akacia da tirifi. buzsaWerebis Camoxsna da adgilze dawva kargia: 9 agvistos 18 saaTidan, 10 agvistos 17 saaTamde da 13 agvistos 10 saaTidan 15 agvistos 18 saaTamde, lokokinebisa ki — 15 agvistos 19 saaTidan 17 agvistos 6 saaTamde da 24 agvistos 23 saaTidan 25 agvistos 18 saaTamde. miRebul ferfls wesisamebr im midamoSi mimovfantavT, sadac esa Tu is mavnebelia gavrcelebuli. 2012 wlis seqtembris kalendari 1-dan 2 seqtembris 4 saaTamde nayofis droa da wesisamebr, nayofis kulturebze vzrunavT. 2 seqtembris 5 saaTidan 4 seqtembris 7 saaTamde foTlis dReebia da kargia im mcenareebis movla, morwyva da mosavlis aReba, romlis nayofi foTolia. 4 seqtembris 8 saaTidan 6 seqtembris 16 saaTamde — nayofis, xolo 17 saaTidan dRis bolomde fesvis droa. 7 seqtembris 8 saaTidan 12-mde yvavilis droa, 13 saaTidan ki 8 seqtembris 10 saaTamde — fesvis, Semdeg kvlav fesvis droa 18 saaTidan 9 seqtembris 17 saaTamde, xolo am dRis 18 saaTidan 11 seqtembris dRis bolomde ki yvavilis dReebia. 12 seqtembris dilidan 13 seqtembris 15 saaTamde foTlis, xolo 16 saaTidan 16 seqtembris 4 saaTamde nayofis dReebia. 16 seqtembris 5 saaTidan 18 seqtembris 17 saaTamde — fesvis, xolo Semdeg 19 seqtembris dRis bolomde umjobeივნისი, 2012 ვარსკვლავე ბი გ ვარსკვლავები გვკარნახობენ ვკარნახობენ sia Tavi SevikavoT yovelgvari sasoflo-sameurneo samuSaoebisagan. 20 seqtembris 12 saaTamde yvavilis, xolo 17 saaTidan 22 seqtembris 18 saaTamde foTlis dReebia. 22 seqtembris 19 saaTidan 24 seqtembris 22 saaTamde — nayofis, 23 saaTidan ki 26 seqtembris 4 saaTamde fesvis droa. Semdeg 28 seqtembris 11 saaTamde umjobesia sasoflo-sameurneo samuSaoebisagan Tavis Sekaveba. 28 seqtembris 12 saaTidan 23 saaTamde yvavilis, xolo 24 saaTidan 30 seqtembris dRis bolomde foTlis dReebia. 2012 wlis seqtembris mimoxilva merkuri 12 seqtembramde lomis siTbos TanavarskvlavedebSi dahyofs, plutonic mSvildos- nis siTbos areSi imyofeba, rac aminds aTbobs. 22-dan venera siTbos ares datovebs, merkuri ki 13-dan qalwulis sigrilis areSi gadainacvlebs. 3-dan venera kirCxibis wylian areSi gadadis, sadac uranic imyofeba rac naleqian dReebs ganapirobebs. 6-dan marsi sasworis, neptuni ki merwyulis sinaTlis areebSi moZraobs da aminds sinaTles hmatebs. rgvis droa: 8 seqtembris 24 saaTidan 21 seqtembris 24 saaTamde. xexilis mosavlis aRebisaTvis saukeTesoa 4 seqtembris 8 saaTidan 6 seqtembris dRis bolomde. aseve: 22 seqtembris 19 saaTidan 23 seqtembris 8 saaTamde da 24 seqtembris dilidan 22 saaTamde. es dro kargad unda gamoviyenoT Sesana- xad gankuTvnili xexilis dasabinaveblad. cxadia am saqmis Sesruleba mosavlis siuxvis gamo sxva araxelsayrel dReebSic mogviwevs. saSemodgomo xorbleulis TesvisaTvis kargia 1 seqtembris 2 saaTidan 2 seqtembris 4 saaTamde. am saqmisaTvis zedmiwevniT kargia 4 seqtembris 8 saaTidan 6 seqtembris 16 saaTamde da 13 seqtembris 16 saaTidan 16 seqtembris 4 saaTamde, 22 seqtembris 19 saaTidan 23 seqtembris 8 saaTamde da 23 seqtembris 13 saaTidan 24 seqtembris 22 saaTamde. Wvavis daTesva SeiZleba fesvis dReebSic, mxolod misi movla-damuSaveba nayofis dReebSia umjobesi. 1 da 20 ricxvebSi, iTeseba: muryani, lariqsi, cacxvi da Tela. ეს საინტერესოა inglisSi `hitleris Zroxis~ aRorZinebas cdiloben britaneli fermeri derek gou (Derek Gow) Zroxis araCveulebrivi warmomadgenlebis moSenebas Seudga. maTi winaprebi, „giganturi xarebi”, jer kidev me-17 saukunis Sua wlebSi gadaSendnen. Zroxis gareuli winapris „turis” bolo individi poloneTSi, iaqtorvasTan mdebare tyeSi 1627 wels mokvda. ramdenime saukunis Semdeg gamqrali populacia nacisturi germaniis biologebma aRadgines, magram mogvianebiT es cxovelebic, TiTqmis, mTlianad ganadgurdnen. derek gou mogviTxrobs, rom tevtonTa eposSi gvxvdeba mravali cnoba gigantur Zroxaze, romlebsac mamaci raindebi ebrZodnen. saukeTeso nadavlad iTvleboda maTi rqebi, saidanac mxolod yvelaze Zlierebi da mamacni svamdnen luds. gasuli saukunis 30-ian wlebSi hitlerul germaniaSi zoologebma, Zmebma hains da liuc hekebma legendaruli Zroxis rekonstruqciis survili gamoTqves. isini amtkicebdnen, rom gamqrali gigantebis genebi evropaSi gavrcelebuli Zroxis bevr warmomadgenelSi „Tvlemen“. nacistebma mkvlevarTa SeTavazebas mxari dauWires. maTi azriT aRdgenil cxovelebs daekisreboda gansakuTrebuli misia - isini arielebis sxva erebze upiratesobis simbolo unda gamxdariyvnen. zoologebma Sotlandiuri mTis Zroxas (jiSi Highland- haiglendi) korsikuli da espanuri jiSebi Seujvares. maTi Sromis Sedegi iyo jiSi saxelad „heki”. axali jiSis cxovelebi tanadobiT ramdenadme Camouvardebodnen zubrs, ferad moyavisfro-mowablisfro iyvnen da talRovani qoCori hqondaT. ივნისი, 2012 derek gou nacistebis mier gamoyvanili cxovelebis STamomavlebTan hitleruli germaniis damarcxebis Semdeg axali jiSis cxovelebis nawili daxoces, rogorc nacistebis ambiciebis arasasurveli gaxseneba, da mxolod ramdenime aTeuli egzempliari gadarCa belgiis erT-erT bunebriv parkSi. derek goum am udanaSaulo cxovelebis „reabilitacia“ gadawyvita. man 13 suli brodvudviJerSi, devonis da kornoulis sagrafoebis sazRvarze mdebare Tavis fermaSi gadaiyvana, sadac cxovelebs gamravlebisaTvis yvela piroba Seuqmna. gou jerjerobiT cdilobs kontaqti daamyaros rqian gigantebTan. is aRniSnavs, rom es cxovelebi namdvili velurebi arian, ara Tu wvela, aramed maTTan miaxloebac ki usafrTxo araa. „isini Zalian nerviulebi arian, magram, vfiqrob, ramdenime xnis Semdeg me gamovnaxav maTTan saerTo enas“, imedovnebs derek gou. masala momzadda british scientist wrote masalis mixedviT axali agraruli saqarTvelo 33 მონადირე ძაღლები pointeri (ingl.To Point — nabulis keTebas niSnavs). moklebewviani meZebari ZaRlia, gamoyvanilia inglisSi XVIII saukuneSi espanuri meZebrisa da inglisuri meliis madevris — foqshaundis SejvarebiT.saqarTveloSi gavrcelda XIX saukunis bolos da didi popularobiT sargeblobs. pointeri warmoadgens meZebarTa erTerT uZveles jiSs. es aris eleganturi ZaRli keTilSobili garegnobiT da “aristokratuli”, gawonasworebuli qceviT. igi saukeTeso kompanionia. samarTlianad iTvleba erTerT saukeTeso jiSad. pointeri gamoirCeva araCveulebrivi alRoTi, swrafi da farTo ZebniT, qandakebisebri nabuliT. nanadirevis nebismier sunze myisieri reaqciiT. iyeneben Waobis, tyisa da velis frinvelze sanadirod. Tavis samSobloSi pointers monadirisTvis mokluli nanadirevis mitanas ar aiZuleben, raTa ar gaufuWon mtkice nabuli. am miznisTvis inglisSi gamoiyeneba specializirebuli momwodeblebi. “aportierebi” romlebsac retriverebs uwodeben. pointeris gamoCenili unarebi maleve gaxda cnobili evropis kontinentze da ukve gasuli saukunis pirvel naxevarSi daiwyes pointerebis gayvana inglisidan sxva qveynebSi. TiTqmis yvela kontinenturma meZebarma igrZno Tavis Tavze am jiSis gamakeTilSobilebeli gavlena. pointeri saSualoze didi zomis ZaRlia (simaRle mindaoSi xvadebi 63-69 sm. Zuknebi 61-66sm) aqvs saSualo zomis, sworkuTxa Tavi, Sublidan drunCisken gadasvla mkveTrad gamoxatuli; aprexili cxviri, dakidebuli yurebi, wkeplisebri kudi. bewvi — wvrili, uxeSi, priala, Tanabrad ganawilebuli mTel tanze. Seferiloba — ufro xSiria TeTri — yviTeli, agurisferi, yavisferi an Savi laqebiT. dasaSvebia erTi feris Seferilobac da samferovnebac. კროსვორდი Tarazoulad: 7) saTibi iaraRi; 8) daspirtuli aromatizebuli Rvino; 9) zrdadamTavrebuli, saWmelad vargisi nayofi; 10) puris sacxobi; 11) mciredalkoholiani tkbili sasmeli; 12) bostneuli; 13) saklavis zurgidan, xerxemlis orive mxares grZlad amoWrili rbili xorci; 14) marcvleulis naTesi; 15) kopiti; 17) Txeli, saflobi talaxi; 19) mamali Txa; 20) sporovani mcenare; 21) komSi; 23) xili; 24) muxis nayofi; 25) gaSlili ylorti; 28) vardobisTve; 30) Sinauri cxoveli, umTavresad Rorisa da kameCis daavadeba; 31) bostneuli; 32) ludis masala; 33) parkosani kultura. Sveulad: 2) niadagis Semadgeneli nawili, romelic warmoqmnilia mcenareTa da cxovelTa organizmebis lpobisgan; 2) Sveicariuli Zroxis jiSi; 3) samyura limoni, iyeneben citrusebis mynobisTvis; 4) rZis nawarmi; 5) miwis Txili; 6) vaSlis jiSi; 16) ZaRlis jiSi; 18) rZis nawarmi; 19) saRamos puris Wama; 21) buCqebis, an balaxeuli mcenaris garTxmulgadaxlarTuli Reroebi; 22) veluri vardi; 26) erTnaxadi susti arayi; 27) gamxmari xili; 29) futkrebis ojaxi. 34 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2012
Documenti analoghi
agraruli saq-yda-39.indd
საქართველოსasociacia
რეგიონული
ეკონომიკური
Companiebis
(ASCA);
პრიორიტეტების
კვლევითი
ცენტრი. “რეგიონიკა”;
(Association
of Agrarian
Sector Companies)
Regionica
Research
რე
დაქცი_ისGeorgian
მისამარ
...